Dalis parlamentarų trečiadienį teigė pasigendą aiškių diplomatų rotacijos principų ir ambasadorių skyrimo kriterijų, Seimo URK vadovas Justinas Karosas teigia greičiausiai siūlysiąs įstatymo pataisas, numatančias, jog diplomatų skyrimo procedūra būtų aiškiau apibrėžta ir taptų vieša.
„Tai įžanga į diplomatinės tvarkos aptarimą gruodžio mėnesį, diskusijos pradžia ir, manau, po šio posėdžio bus siūlymai taisyti Diplomatinės tarnybos įstatymą“, - žurnalistams trečiadienį po URK posėdžio sakė šio komiteto pirmininkas J.Karosas.
Dėl Seimo URK ir URM nesutarimų, komitetas praėjusią savaitę nesvarstė A. Brūzgos ir E.Bagdono kandidatūrų į, kaip teigiama, ambasadorių JAV ir Baltarusijoje postus.
Trims Seimo nariams išėjus iš posėdžio, nebeliko kvorumo, todėl negalėjo vykti balsavimas dėl ambasadorių kandidatūrų. Posėdį palikę konservatoriai Audronius Ažubalis ir Emanuelis Zingeris bei Pilietinės demokratijos frakcijos seniūno pavaduotojas Henrikas Žukauskas tąkart teigė, jog iš URM negavo žadėtos diplomatinės veiklos strategijos, todėl jie esą negali pareikšti savo nuomonės dėl Lietuvos diplomatinių atstovų.
Seimo komitetui pateiktoje URM strategijoje su nuorodomis į galiojančius įstatymus pažymima, jog „ prezidentas, skirdamas diplomatinius atstovus turi teisę pasirinkti asmenis, kurie jo nuožiūra, yra tinkamiausi šiam darbui. Atrenkant kandidatus į diplomatinius atstovus, atsižvelgiama į jų patirtį diplomatinėje tarnyboje, užsienio politikos srities darbo su viena ar kita šalimi, dvišalių ir daugiašalių santykių kontekste patirtį, bendravimo su visuomene ir bendradarbiavimo įgūdžius, derybinius ir analitinius gebėjimus bei komunikabilumą, valstybinio ir diplomatinio protokolo žinias, kvalifikaciją, profesinį pasirengimą ir užsienio kalbų žinias“.
Čia pat nurodoma ir diplomatų kas trejus metus rotacijos taisyklė – priimtas į diplomatinę tarnybą diplomatas URM paprastai dirba trejus metus, vėliau diplomatas paprastai 3 metams užsienio reikalų ministro įsakymu paskiriamas dirbti į Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, iš kurio ministro įsakymu grąžintas į URM joje vėl paprastai dirba 3 metus.
Tačiau čia pat pažymima, jog ši rotacijos taisyklė netaikoma Lietuvos diplomatiniams atstovams.
Be to, ministras neįpareigotas griežtai laikytis minėtų rotacijos taisyklių ir savo ruožtu turi teisę skirti diplomatus nesilaikydamas minėto trejų metų rotacijos principo.
Strategijoje be kita ko nurodoma, jog nuolatinė diplomatinio personalo rotacija silpninanti diplomatinės tarnybos „institucinę atmintį“ yra viena iš veiklos silpnybių.
Diplomatų skyrimo tvarką kritikuojantys opoziciniai konservatoriai teigė, jog URM pareiktoje strategijoje – daug neatsakytų klausimų, kaip antai – dėl kokių priežasčių į kai kurias Lietuvos atstovybes užsienyje ilgokai delsiama paskirti ambasadorius.
Pasak URK pirmininko pavaduotojo konservatoriaus Audroniaus Ažubalio, į ambasadą Argentinoje ambasadorius neskiriamas jau septynerius metus, Portugalijoje Lietuva taip pat neturi ambasadoriaus jau dvejus metus.
Pagal URM strategiją, šiuo metu Lietuva neturi ambasadų vadovų aštuoniose šalyse.
Be to, A.Ažubalis teigė pasigendąs strategijoje ir Diplomatinės tarnybos įstatyme numatytos nuostatos, jog skiriami diplomatai turi būti nepriekaištingos reputacijos.
„Jei vertybinis diplomatų atrankos kriterijus į strategiją nėra įvestas, o rotacija suprantama kaip silpnybė, tada aišku, kad ministerija laikosi ne visai teisingos politikos skirdama diplomatus“, - teigė A.Ažubalis.
Kitas konservatorius E.Zingeris teigė taip pat strategijoje pasigedęs kai kurių atsakymų ypač dėl ambasadorių skyrimo.
„Tai puikūs vyrai, bet puikių vyrų tarpe vis tiek matome, kad kažkodėl išskiriamas tik vienas būrys. Žinoma, yra didžiulis skirtumas tarp praėjusią savaitę atnešto vieno puslapio ir dabar pateiktos strategijos, reiškia dialogas buvo įmanomas, tik kažkas matyt norėjo, kad to dialogo nebūtų“, - sakė E.Zingeris.