„Jei ir dabar pasiūlytas įstatymo formulavimas pasirodys Seimui nepriimtinas, tai kreipsimės į Konstitucinį Teismą“, – DELFI sakė istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Mindaugas Tamošiūnas, su kolegomis siūlantis, kad svetimų kalbų pavardės būtų rašomos taip, kaip tariamos, skliausteliuose pateikti originalų variantą.
Jis sako turintis ir teisininkų išvadą, kad išsižadėjimas lietuviškos rašybos rašant kitų kalbų kilmės tikrinius vardus prieštarauja ir mūsų Konstitucijai, ir dabar galiojančiam Valstybinės kalbos įstatymui.
Anot jo, 1999 metais Konstitucinis Teismas taip pat yra priėmęs tokį nutarimą.
„Jau šešerius metus trunka diskusija su Valstybine lietuvių kalbos komisija, buvo kiek laiškų parašyta ir ji neturi argumentų, bet jie vis tiek piktnaudžiauja savo įgaliojimais ir jokių žingsnių padėčiai pataisyti nesiima. Kreipėmės į Seimą, iš jo irgi gavome visišką biurokratinį atsirašinėjimą“, – sakė M. Tamošiūnas.
Pašnekovas kritikuoja bendroves, kurios savo užrašus rašo tik užsienio kalba, nes „tai pažeidžia piliečių teises informaciją gauti valstybine kalba“.
„Tie bandymai išstumti lietuvių kalbą iš mokslo srities, betvarkiai viešieji užrašai, kai kur lietuvių kalbos iš viso nėra arba ji nustumta kur nors į pašalį, lietuvių kalba stumiama net iš operos, nelietuviškų vardų rašymas yra tikras jovalas“, –humanitarinių mokslų daktaras vardijo šiuo metu egzistuojančias blogybes.
Pavojus kalbai įžvelgiamas ir dėl to, kad kai kurie dalykai, pavyzdžiui, istorija ar geografija lietuvių mokyklose pradedami dėstyti nevalstybine kalba.
„Lietuvių kalba parašyti mokslo darbai vertinami menkiau nei užsienio. Taip skatinama mokslo darbų nerašyti lietuviškai. Kad užsienyje sužinotų apie mūsų darbus, galima padidinti santraukos apimtį užsienio kalba“, – siūlo pašnekovas.
Negalima kalbėti dogmatiška kalba
„Šie žmonės visiškai nesupranta, kad mes jau gyvename Europos Sąjungoje, kad gyvename kosmopolitizmo ir globalizacijos sąlygomis, kad mes negalime kalbėti ta dogmatiška kalba, kuri galbūt iš tikrųjų gelbėjo mūsų tautos dvasią kitomis sąlygomis“, – DELFI sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir darbo grupės, rengiančios Valstybinės kalbos įstatymo projektą, narė Marija Aušrinė Pavilionienė.
Trečiadienį Seime buvo rengiami klausymai, kurių metu buvo išsakyti pasiūlymai rengiamam Valstybinės kalbos įstatymo projektui.
„(Jie – DELFI) pasisako už tai, kad nepaliktume originalo kalbos pavardžių rašyme, būtinai reikėtų rašyti tarimą, kuris iškreiptų originalų rašymą ir negalėtum to žmogaus pavardės atsekti šaltiniuose“, – konservatyvių mokslininkų idėjas kritikavo parlamentarė.
Anot pašnekovės, diskusijoje dalyvavę konservatyvių pažiūrų mokslininkai teigė, kad įstatymo projektas kelia grėsmę lietuvybei, lietuvių kalbai, palieka landas užsienio kalboms.
„Šis įstatymo projektas yra akivaizdi pažanga, tuo pačiu atsižvelgiant į naujuosius europietiškuosius vėjus“, – projektą gynė parlamentarė.
Jos teigimu, konservatyvios pozicijos besilaikantiems mokslininkams neįtinka tai, kad po lietuviškais užrašais gali būti ir užrašai anglų kalba. Karšta diskusija kilo ir dėl mokslo kalbos, kad nebūtų skaitomos paskaitos anglų kalba, kad moksliniai straipsniai nebūtų rašomi užsienio kalba.
Dėl kilusių nesutarimų ir likusių neišspręstų klausimų lapkritį ketinama surengti dar vieną mokslinę konferenciją.
Įstatymas, kurio projektas rengiamas jau pusantrų metų, turėtų įsigalioti nuo kitų metų, tačiau M. A. Pavilionienė nuogąstauja, kad dėl tokių nesutarimų ir vilkinimų gali būti ir nesuspėta.