Turto grąžinimo ir kompensavimo procesą planuojama pradėti ne anksčiau kaip 2009 metais, kai bus išmokėti pinigai Lietuvos piliečiams už neišlikusį nekilnojamąjį turtą, o baigti – 2020-aisiais.

Taip po premjero Gedimino Kirkilo susitikimo su Amerikos žydų komiteto Tarptautinio žydų reikalų departamento direktoriumi rabinu Andrew Bakeriu ketvirtadienį žurnalistams sakė Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas.

Šiuo metu Vyriausybė baigia paruošti nuo 1995 metų galiojančio įstatymo dėl religinių bendruomenių nuosavybės teisių atkūrimo pataisų, pagal kurias žydų bendruomenei būtų grąžinamas turtas arba mokamos kompensacijos, projektą. Tikimasi, kad artimiausiu metu jis pasieks Seimą.

Anot P. Koverovo, iš pradžių žydų bendruomenė buvo pateikusi kelis grąžintino turto sąrašus, kuriuose buvo nurodyta maždaug 900 objektų – įvairūs pastatai, kapinės. Tačiau Archyvų departamentui pavyko rasti tik maždaug trečdalio šių objektų nuosavybės teisės dokumentus. Teisingumo ministerijos atstovo tvirtinimu, esą tik kas penkto objekto, dėl kurio reiškiamos pretenzijos, nuosavybės teisės yra visiškai patvirtintos.

Kaip teigė P. Koverovas, kol kas neaišku, kurie konkrečiai pastatai žydų bendruomenei galėtų būti grąžinti natūra, o už kuriuos tikrai bus mokamos kompensacijos. „Jei bus galima, bus grąžintas natūra. Jei yra privati nuosavybė arba pastatas reikalingas visuomenės poreikiams, tada bus kalbama dėl kompensacijos. Tai spręs jungtinis komitetas, kurį perpus sudarys Vyriausybės ir žydų bendruomenės atstovai“, - sakė valstybės sekretorius.

Jo žodžiais tariant, šiuo metu neabejojama tik dėl to, kad religinės paskirties nekilnojamasis turtas, pavyzdžiui, sinagogos, bus grąžintas natūra.

Pasak A. Bakerio, kurio senelis iš motinos pusės gimė Vilniuje, žydų bendruomenę tenkina siūlymas už dalį nekilnojamojo turto sumokėti kompensacijas.

„Mes suprantame, kad per pusę amžiaus užtrukusį sovietmetį, kai viskas buvo prarasta, ir penkiolika nepriklausomybės metų, privatizacijos procesų dalis pastatų negalės būti grąžinta natūra. Norime, kad būtų užtikrinami dabartiniai žydų bendruomenės poreikiai. Manau, kad tokioje situacijoje kompensacija yra tinkamas būdas grąžinti turtą, kai nėra įmanoma atkurti nuosavybės teisių“, - kalbėjo svečias.

A. Bakerio teigimu, kompensacijos būtų pervedamos į specialų fondą, kuriame sukauptomis lėšomis galėtų būti finansuojamas žydų paveldo atkūrimas, holokausto atminimo išsaugojimas, remiama Lietuvos žydų bendruomenės veikla, kultūrinės ir švietimo programos.

Įstatymas dėl religinių bendruomenių nuosavybės teisių atkūrimo įpareigoja sugrąžinti religinių bendruomenių turtą, bet jame nekalbama apie buvusių visuomeninių organizacijų turtą. Žydai savo bendruomenės institutų neskirstė į religinius ar visuomeninius. Daugelis žydų prieškariu valdytų objektų – vaikų ir senelių prieglaudos, valgyklos, mokyklos, ligoninės – buvo ir religinės, ir visuomeninės veiklos dalis.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena tik apie 4 tūkst. žydų, nors prieš Antrąjį pasaulinį karą jų buvo maždaug 220 tūkst. Vilnius buvo laikomas bene svarbiausiu žydų kultūros centru Rytų Europoje. Viena didžiausių žydų bendruomenių šiame regione buvo sunaikinta per nacių okupaciją.