Prieš 25 metus įvykus pirmajam Platelių (Plungės raj.) plaukimo maratonui, vienas jo organizatorių Eugenijus Bunka rašė: „Žemaitiško Lamanšo“ trasa atidaryta“. Šiemet jubiliejinis maratonas tapo vienu iš daugelio mažučių lamanšų, kurį, besirengdamas didžiajam, įveikė ir triatlonininkas Vidmantas Urbonas.
Tradicinė šventė Plateliuose prasidėjo džiugiai jau vien dėl to, kad joje dalyvavo rekordinis plaukikų skaičius - 175. Vadinamąjį didįjį maratoną (3,5 km) plaukė 21, mažąjį (1,8 km) – 154 dalyviai. Tiesa, daugelis buvo atvykę iš kitų miestų – Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, o vietinių plungiškių buvo tik 10.
Merginų principai vyrams neįkandami
Mažąjį maratoną pirmoji įveikė dvidešimtmetė kaunietė Lina Daugvilaitė (21 min. 5 sek), studijuojanti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mergina Plateliuose jau ne pirmus metus atostogauja drauge su Kauno sporto mokyklos auklėtiniais.
„Pamenu, kad pernai mane aplenkė vaikinas, todėl šiemet labai norėjau įrodyti savo principus. Dalyvauju maratone dažnai ir bent tarp merginų visada būdavau pirma“ – prisimena Lina.
Tą pačią trasą plaukęs garsus Lietuvos triatlonininkas V.Urbonas savo amžiaus grupėje liko antras (26 min. 15 sek.) Jį minute ir 48 sekundėmis aplenkė kaunietis Algimantas Vilkevičius.
V.Urbonas teigė esąs patenkintas rezultatu, nes kur kas svarbiau nei laikas jam yra dar viena galimybė pasitreniruoti prieš plaukimą Lamanšo sąsiauriu. Platelių maratone V.Urbonas dalyvauja antrą kartą: „Čia smagu – gamta, žmonės, šventiška nuotaika ir, žinoma, dar viena treniruotė“.
Vyresnių negu penkiasdešimties metų plaukikų amžiaus grupėje, iš keturių plungiškių pirmieji finišą pasiekė gydytojai Kazimieras Vitkauskas ir maratono veteranas Vytautas Sagatys. Bendroje įskaitoje jie savo amžiaus grupėje užėmė 7 ir 8 vietas. K.Vitkauskas tikino pirmųjų vietų nesivaikantis, nes daug svarbiau, kad patys gydytojai propaguoja sveiką gyvenimo būdą.
Didžiąją maratono trasą pirmasis baigė plaukikas iš Šiaulių Vladimir Volodko (42 min. 41 sek.). Moterų grupėje nugalėjo kaunietė Gintarė Sikorskytė (46 min. 43 sek.).
Skardinės vonelės saugesnės už tiltą
Pasak vieno iš maratono organizatorių Alvydo Viršilo, plaukikams medikų pagalbos neprireikė, nes visi sėkmingai įveikė trasą. Tačiau nuostolių Plateliams maratonas vis dėlto padarė. Sulaukę grįžtančių plaukikų, visi šventės dalyviai ir žiūrovai sugužėjo ant tiltelio į ežerą. Čia prasidėjo „didžiosios lenktynės“ nepritaikytomis plaukti priemonėmis (t.y. skardinėmis vonelėmis). Tuo metu, kai vonelių kapitonai vartėsi ežere bandydami bent pajudėti iš vietos, žiūrovai puolė bėgti nuo lūžtančio tiltelio. Ką gali žinoti, jei tiltelis būtų ne taip arti kranto, gal nepritaikytos plaukimui skardinės vonelės būtų tapusios vienintele gelbėjimosi priemone...
Plateliškių ir miestelio svečių gyvenimas bent vienai dienai visiškai persikėlė prie vandens. Šventės dalyviai vandenyje nešiojo alaus statinę, traukė virvę, dalyvavo originaliausio šuolio į vandenį konkurse. Čia taip pat buvo demonstruojama nemažai išmonės ir fantazijos. Kas į vandenį nusklendė su didžiuliu skėčiu, kas su buteliu rankoje ir cigaru dantyse, o kas dar ir draugą ant pečių pasisodino.
Plaukti luotu reikia drąsos
Netoli ežero kranto plūduriavo ir tautodailininkų Antano Vaškio bei Vytauto Jaugėlos atkurti Didžiojo Kunigaikščio Vytauto laikų luotai. Iš Platelių ežero dugno ištraukti originalai šiuo metu yra užkonservuoti Klaipėdoje ir Plateliuose. V.Jaugėla pasakoja, kad kiek didesnį luotą jis ir A.Vaškys skobė senoviniais įrankiais ir užtruko apie dvi savaites, o antrajam atkurti naudojo šiuolaikinius įrankius. Paklaustas ar ryžtųsi plaukti kiek svyruojančiu ir šiek tiek vandenį leidžiančiu luotu per Platelių ežerą, V.Jaugėla nedvejoja – „Žinoma, tik reikia šiek tiek apsiprasti. Juo plaukiant ir jūros liga gali užpulti“.
