Ar palaikyti Lietuvai diktatūras?

 (132)
Kiek demokratijos sklaida atitinka tautų norus ir poreikius? Sunkus klausimas. Saddamo Huseino diktatūra buvo prasta, bet jis laikė Irako valstybę sutelkęs. Dabar matome, kad Irakas vis dėlto yra efemeriškas darinys, kurdai šiitai ir sunitai po teisybei, leidus jiems demokratiškai pasirinkti, išsibėgiotų kas kur.
© DELFI
Juos sieja bendra praeitis ir nafta, tačiau ateitin žvelgiant, Irakas kaip demokratiška valstybė turi miglotas perspektyvas. Juolab kad Irakas – tai britų kolonizatorių pirštu žemėlapyje aprėžta teritorija, kadaise tai buvo šumerų ir babiloniečių, asirų valstybių teritorija; vėliau Mesopotamija (apytiksliai Irakas) priklausė Aleksandro Makedoniečio karvedžių įsteigtoms dinastijoms, vėliau Mesopotamija tai įeidavo į Romos imperiją, tai patekdavo Persijos valdinystėn, kol galiausiai jį užėmė spėriai plintantis arabų islamas, pavertęs Bagdadą vienu iš savo kultūros židinių; bet šiaip čia visada veikė ar monarchija ar kalifatas, ar Anglijos karalių valdžia. Kitaip čia ne kas gaunasi. Nuo Babilono laikų čia arba karaliai arba diktatoriai, arba užjūrio monarchai kolonizatoriai. Kitokia valdžia ten nelabai suprantama ir nelabai veikia.

Tarkime, visos Afganistano bėdos prasidėjo, nuvertus karalių. Pasirodė, kad šią šalį vienyti gali tik tradicijos legitimuota monarchija, ji daugiau nieko bendra neturi. Iki dabar jo sienos yra realios tik popieriuje, o realus vientisumas turbūt nebebus niekada atkurtas ir provincijose negalios centrinė valdžia.

Daugelis šiuolaikinio pasaulio valstybių dėl kolonijinės valdžios politikos yra dariniai, neturintys nieko bendra su čia gyvenančių tautų siekiais, interesais, saviraiška, istorija. Tai ypač gerai matyti Afrikoje. Todėl naująjai pasaulio netvarkai, sistemai, pakeitusiai kolonijinę Žemės rutulio kontrolę, diktatoriai Afrikoje ar Lotynų Amerikoje, šachų Irane ar Pakistane, ar totalitarinė sistema Rusijoje ar Kinijoje yra geriau, nei tikros demokratijos, nes pvz. beveik jokia Afrikos valstybė nėra sudaryta etniniu pagrindu.

Demokratiški rinkimai yra pavojingas reikalas. Nes jų rezultatus kontroliuoja arba kapitalas, arba nulemia labiausiai indoktrinuota, labiausiai įtakoms ir propagandai pasiduodanti valstybės gyventojų dalis. Masės, kurioms visada būdingas isteriškas balsavimas, o ne racionalus.
Gintaras Beresnevičius:

Tik diktatoriai gali suvaldyti šalis, dirbtinai sukurptas iš skirtingų genčių /tautų priedo išpažįstančių skirtingas religijas ir užkopusių ant skirtingo ekonominio ir civilizacinio išsivystymo laipsnio. Tikra demokratija ir tikrai laisvi rinkimai neretai yra tiesiausias kelias į karą. Ypač demokratijai nepalankiose civilizacijose. Kuriose įtaką turėti gali tik genčių vadai. Ar juos nugalėjęs ir suvalgęs didysis vadas. Taip jis parodo savo valdovo kompetenciją. Papročius reikia gerbti. Ir realijas.

Diktatūra ta karą kovoja su savo liaudimi, bet ji pasaulinei politikai yra patikimesnė už, tarkime, laisvais rinkimais kur Saudo Arabijoje ar Egipte sudarytą liaudies valią išreiškiančią vyriausybę. Irane apylaisviai rinkimai atvedė pusiau pamišusį ekstremistą. Palestinoje - “Hamas” radikalus. Alžyre, Turkijoje – irgi, tik čia buvo spėta pasitvarkyti, ir Europa negavo ekstremistinio Alžyro savo papilvėje per plauką ir tik susipratusių generolų perversmo dėka.

Demokratiški rinkimai yra pavojingas reikalas. Nes jų rezultatus kontroliuoja arba kapitalas, arba nulemia labiausiai indoktrinuota, labiausiai įtakoms ir propagandai pasiduodanti valstybės gyventojų dalis. Masės, kurioms visada būdingas isteriškas balsavimas, o ne racionalus.

Demokratija yra palankesnė monopolijoms, nes joje daugiau sumaišties ir mažiau galvojimo apie nacionalinius ir tautinius interesus. Demokratija įsiterpia į pasaulinį kaimą, į globalizacijos vyksmus, patenka į monopolijų žaidimo lauką ir nebegali iš jo išsijungti, ji gina nebe tautos, nacijos, o monopolijų reikalus. Diktatūroje yra asmuo kuris už viską atsakingas. Visada yra aišku, “kas kaltas” ar su kuo šnekėtis.

Demokratijoje kitaip, ten nuolatinis šurmulys, nuolatinės intrigos, ir nuolatinis bet kokios partijos dėmesys globaliojo kapitalo srautams. Jei su diktatorium reikia derėtis, ir diktatorius, kad kas, gali nacionalizuoti monopolijų turtus, - tai demokratija nacionalizacijoms nepajėgi iš principo, nes kapitalo įžeisti ji negali. Jis tiesiog pasitrauks, o demokratijoje valdžią garantuoja kuo didesnis kontroliuojamų lėšų kiekis ir tomis lėšomis įtakojamos žiniasklaidos ir vaizdasklaidos palankumas. Švarių rinkimų nebūna. Švarių rankų politikoje irgi. Kaip ir švarių didelių pinigų.

Tuo nenoriu pasakyti, kad demokratija bloga, ar diktatūra gera. Tiesiog viskas priklauso nuo aplinkybių. Nuo kultūros, religijos, civilizacinio užnugario. Sakykime, Baltarusijoje A. Lukašenkos režimas remiasi tautos mentalitetu ir sąlygiškai apsaugo baltarusius nuo pasaulinių realijų, tačiau vis vien anksčiau ar vėliau Baltarusijai reikės pradėti nuo nulio. Ir kuo ilgiau A. Lukašenka laikys Baltarusiją po gaubtu, tuo didesnis tas nulis bus. Ar pavirs ilgu beviltišku minusu.

Demokratijos įvedimas islamo pasaulyje ir diktatūrų nekontroliuojami laisvi balsavimai duotų tokius pačius rezultatus, kaip Palestinoje ir Irane. Radikalai ekstremistai iš kalnų slėptuvių nusileistų į parlamentų sales ir užimtų prezidentų ir gynybos ministrų postus. Už bin Ladiną triuškinamai subalsuotų bet kokios islamiškos šalies piliečiai.

Tą, eksportuojant demokratiją, irgi reikia turėti omenyje. Mes juk demokratiją eksportuojanti šalis? Tad ir mes turime galvoti, iki kur reikia ir galima eiti, remiant demokratijas ir rūgojant diktatūras. Tarkime, Turkmėnbaši europiniais masteliais yra nesusipratimas, bet kokiam Tadžikistane demokratija privedė prie visiško chaoso ir realaus šalies skilimo, ir pavertė respubliką narkotikų kontrabandos lizdu. Uzbekistane demokratijos įvedimas atvestų į valdžią islamistus radikalus. Kirgizija, atrodo, yra ta paskutinė riba, iki kurios dar demokratijos gali eiti.

Kazachstanas mums irgi turėtų politiniame horizonte kilti ne tik kaip alternatyvus dujų tiekėjas, bet tokiu atveju – ir kaip strateginis partneris Centrinėje Azijoje. Ir ar Lietuvai reikalinga sumaištis Kazachstane? O jeigu ne, tai reikia dirbti su prezidentine apyšvelne diktatūra, o ne, sakykime, programiškai remti opozicinius judėjimus. Su opozicijomis galima dirbti per kongresus ir seminarus, mėginant jas “sueuropinti”, bet vargu ar dar kokį dešimtmetį mums reikalingos naujos revoliucijos su nenusakomomis paskmėmis. Iranas, primenu, nėra “mulų diktatūra” anei teokratija, tai yra Islamo respublika.

Pasekmes matome. Ir tai dar žiedeliai, o vaisiai bręsta stulbinančiu pagreičiu. Ir tikrai niekam nereikalingi laisvi rinkimai tarkime Saudo Arabijoje, kurie privestų prie trečio pasaulinio karo akimirksniu.

Tad demokratija yra bomba po pasaulio pamatais. Ir tai, kad Europoje ir JAV vyksta jos demontažas, akivaizdu. Visuotinis sekimas, pasiklausymas, kiekvienos elektroninės žinutės ar telefoninio pašnekesio kontrolė, kankinimai kalėjimuose, sekimo kameros gatvėse, parduotuvėse – nėra demokratijos bruožai. Kaip ir vis labiau valdomi rinkimai. Kaip ir faktas, kad monopolistinis kapitalas, oligarchai ir įvairios globalios interesų grupės savo reikalus susitvarko užkulisiuose, nesvarbu, kuri politinė partija valdžioje. Pavyzdžiai po nosimi.

Bėda tik kad diktatūra irgi neprastai korumpuojasi. Lietuvoje, sakykime, diktatūra tikrai nereikalinga. Gal kokiai savaitei?

Galima ir ilgiau, bet su sąlyga, kad diktatoriaus vietą užims pilietinė visuomenė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Rusijos žiniasklaidos „didvyriu“ vadinamas Luhanske kariaujantis teroristas – iš Lietuvos pabėgęs žmogžudys (87)

2017 kovo mėn. 23 d. 05:30
Sergėjus Šmakovas
Asmeninis archyvas
Į Valstybės saugumo departamento (VSD), policijos ir prokuratūros akiratį dėl įtarimų dalyvaujant kovos veiksmuose Rytų Ukrainoje arba dėl teikiamos paramos ten veikiančioms teroristinėms organizacijoms yra patekę keletas Lietuvos piliečių ir vienas mūsų šalyje gyvenęs Ukrainos pilietis.

Naujausi planai dėl alkoholio: dar daugiau ribojimų ir baudų (49)

2017 kovo mėn. 23 d. 05:30
Šiuo metu rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo siūloma uždrausti bet kokią alkoholinių gėrimų reklamą, dar labiau riboti jų pardavimą darbo dienomis ir savaitgaliais, padidinti esamas baudas ir įvesti naujas.

Orai: bent jau viena savaitgalio diena bus labai nemaloni (6)

2017 kovo mėn. 23 d. 00:01
Antroje savaitės pusėje ir toliau džiugins ganėtinai saulėti ir sausi orai. Savaitgalį sulauksime vėsesnių permainų. Šeštadienis bus ypač nemalonus: oras atvės, dangus apsiniauks, daug kur numatomi krituliai. Sekmadienį laipsniu kitu bus šilčiau, pasirodys saulė.

Teroro išpuolis prie D. Britanijos parlamento: užpuolikas nukautas, yra žuvusių ir sužeistų žuvo 4 žmonės, dar 20 sužeista (730)

2017 kovo mėn. 22 d. 16:53
Trečiadienį šalia Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų, ant Vestminsterio tilto užpuolikas automobiliu rėžėsi į minią žmonių. Per šį incidentą nukentėjo apie 20 žmonių. Po to tas pats vyriškis taranavo vartus prie parlamento ir iššokęs iš automobilio mačete smogė policijos pareigūnui. Per išpuolį žuvo keturi žmonės.

R. Karbauskis turi planą dėl Darbo kodekso: bus taip, kad jo nė nereikės (131)

2017 kovo mėn. 22 d. 21:16
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad tais Darbo kodekso klausimais, kuriais darbuotojai ir darbdaviai susitarė, pataisos bus priimtos Seime. Kitais klausimais, kur fiksuotos atskirosios nuomonės, nuo liepos įsigalios naujo Darbo kodekso nuostatos.