Apklausa: rinkimuose pirmautų socialdemokratai, „Drąsos kelio“ rėmėjai nyksta

 (1115)
Seimo rinkimuose, jeigu jie vyktų artimiausią sekmadienį, daugiausia rinkėjų balsų pelnytų socialdemokratai, už kuriuos balsuoti būtų linkę 17,9 proc. gyventojų, ir Darbo partija – jos populiarumas siekia 16,9 proc. Abiejų šių partijų populiarumas per mėnesį kiek šoktelėjo, tuo metu „tvarkiečių“ ir „Drąsos kelio“ elektoratas šiek tiek aptrupėjo.
Apklausa: rinkimuose pirmautų socialdemokratai, „Drąsos kelio“ rėmėjai nyksta
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus gyventojų apklausą. Apklausoje buvo teiraujamasi ir apie tai, kuris politikas arba visuomenės veikėjas geriausiai tikrų eiti premjero pareigas. Tačiau šioje srityje gyventojų nuomonė ilgą laiką lieka stabili – respondentų teigimu, geriausiai į premjerus tinka konservatorė Irena Degutienė arba socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

„Drąsos kelio“ populiarumas smuko iki žemumų

Klausiami, už kurią partiją arba judėjimą balsuotų Seimo rinkimuose, respondentai dažniausiai minėjo socialdemokratus. Už juos liepos mėnesį balsuoti buvo linkę 17,9 proc. žmonių. Socialdemokratų populiarumas per mėnesį šoktelėjo 3,7 proc.

Balsuoti už Darbo partiją buvo pasiryžę 16,9 proc. gyventojų. „Darbiečių“ populiarumas taip pat padidėjo 3,6 proc.

Tuo tarpu potencialus partijos „Tvarka ir teisingumas“ elektoratas per mėnesį nežymiai sumažėjo. Tarkime, birželio mėnesį už „tvarkiečius“ savo balsą buvo pasiryžę atiduoti 11,2 proc. rinkėjų, liepą tokių buvo 9,4 proc.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rėmėjų išliko apytiksliai tiek pat – birželį už konservatorius norėjo balsuoti 8,5 proc. žmonių, liepą – 7,7 proc., tad pasiryžusiųjų balsuoti sumažėjimas per mėnesį siekia tik 0,8 proc.

Už Liberalų sąjūdį balsuoti norėtų 5,2 proc. respondentų, o birželio mėnesį šios partijos rėmėjų buvo 6,1 proc.

Pasak apklausos duomenų, likusios partijos nesugebėtų peržengti rinkimų barjero, siekiančio 5 proc. balsų nuo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Į tokių partijų ratą patenka Artūro Zuoko vadvaujama sąjunga „Taip“ (3,8 proc.), Neringos Venckienės partija „Drąsos kelias“ (1,6 proc.), Algio Čapliko lyderiaujama Liberalų ir centro sąjunga (1 proc.), Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (3,2 proc.), Valdemaro Tomaševskio Lietuvos lenkų rinkimų akcija (1,7 proc.).

Beje, „Drąsos kelio“ rėmėjų gretos per mėnesį sumenko nuo 3,5 proc. iki1,6 proc.

Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.)

Liepa

2012

Birželis

2012

Pokytis

Socialdemokratų partiją

17,9

14,2

+3,7

Darbo partiją

16,9

13,3

+3,6

Partiją Tvarka ir teisingumas

9,4

11,2

-1,8

Tėvynės sąjungą – krikščionis demokratus

7,7

8,5

-0,8

Liberalų sąjūdį

5,2

6,1

-0,9

Sąjungą TAIP

3,8

4,5

-0,7

Drąsos kelią“

1,6

3,5

-1,9

Liberalų ir centro sąjungą

1,0

1,5

-0,5

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą

3,2

1,3

1,9

Lenkų rinkimų akciją

1,7

Kitą partiją

0,6

1,2

Nebalsuočiau

20,2

25,0

Nežino/neatsakė

10,8

9,7

Iš viso

100

100


Balsuotų už socialdemokratus arba „darbiečius“, bet į premjerus tiktų I.Degutienė

Nepaisant fakto, kad dauguma rinkėjų būtų linkę balsuoti už socialdemokratus, Darbo partiją arba „tvarkiečius“, tačiau, gyventojų nuomone, labiausiai eiti premjero pareigoms tinka konservatorė I. Degutienė. Jos kandidatūrą palaikytų 17,3 proc. rinkėjų. Per mėnesį šios politikės populiarumas išaugo 1,6 proc.

Tinkamu kandidatu vadovauti ministrų kabinetui žmonės laiko ir socialdemokratų lyderį A. Butkevičių. Jį į šias pareigas deleguotų 13,7 proc. respondentų, prieš mėnesį taip manančių buvo kiek daugiau – 16,1 proc.

Kad premjero pareigoms tiktų Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas, manė 12,9 proc. gyventojų. Jo populiarumas smuktelėjo 1,5 proc.

Tačiau gana menka respondentų dalis potencialiu premjeru įvardija partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininką Rolandą Paksą. Kad šis politikas tiktų būti ministras pirmininkas, sakė 4,8 proc. gyventojų (birželį – 7,6 proc.).

Toliau potencialių premjerų sąraše rikiuojasi dabartinis premjeras, konservatorių lyderis Andrius Kubilius (4,5 proc.), Vilniaus meras Artūras Zuokas (3,5 proc.), socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (3,3 proc.), finansų ministrė Ingrida Šimonytė (3,3 proc.), socialdemokratų europarlamentaras Zigmantas Balčytis (2,9 proc.) bei Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis (2,7 proc.).

Beje, iš potencialių premjerų sąrašo iškrito SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos bei Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas? (proc.) TOP 10 Liepa

2012

Birželis

2012

Pokytis

1

I.Degutienė

17,3

15,7

+1,6

2

A.Butkevičius

13,7

16,1

-2,4

3

V.Uspaskichas

12,9

14,4

-1,5

4

R.Paksas

4,8

7,6

-2,8

5

A.Kubilius

4,5

4,9

-0,4

6

A.Zuokas

3,5

4,9

-1,4

7

V.Blinkevičiūtė

3,3

3,0

+0,3

8

I.Šimonytė

3,3

2,5

+0,8

9

Z.Balčytis

2,9

2,3

+0,6

10

E.Masiulis

2,7

4,6

-1,9


Vyriausybės veikla vertinama neigiamai

Gyventojų buvo teiraujamasi ir apie tai, kaip jie vertina dabartinės A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės veiklą. Anot apklausos duomenų, teigiamai dabartinio ministrų kabineto veiklą vertina vos 0,7 proc. respondentų, greičiau teigiamai – 9,9 proc.

Tuo tarpu neigiamai Vyriausybės darbą įvertino 35,8 proc. piliečių, greičiau neigiamai – 50,8 proc.

Kaip Jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.) Liepa

2012

Birželis

2012

Teigiamai

0,7

0,5

Greičiau teigiamai

9,9

9,4

Greičiau neigiamai

50,8

51,4

Neigiamai

35,8

37,1

Nežino/ neatsakė

2,8

1,6

Iš viso:

100

100


A.Krupavičius: gerai, kad premjerais nebematomi G.Nausėda ir R.Kuodis

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius fenomeną, kad respondentai dažniau renkasi balsuoti už Darbo partiją ir socialdemokratus, bet premjere daugiausia žmonių nori matyti konservatorė I. Degutienę, aiškina keliais faktoriais.

Pirma, I. Degutienę į šias pareigas greičiausiai pasiryžę deleguoti ne tik balsuojantieji už konservatorius, bet ir balsuojantieji už Liberalų sąjūdį ar liberalcentristus. Antra, šiai politikei gali simpatizuoti ir dalis kairiųjų, nes I. Degutienė kuria socialiai jautrios politikės įvaizdį.

Trečia, Seimo pirmininkė yra formaliai antras asmuo valstybėje po prezidentės, todėl I. Degutienė yra matoma žiniasklaidoje, komentuoja įvairius visuomenės gyvenimo procesus.

„Bet, manau, pats svarbiausias veiksnys tas, kad žiniasklaidoje ir visuomenėje ji vertinama kaip antras kandidatas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje į ministro pirmininko postą. Kadangi tokia nuomonė visuomenėje skleidžiama nemažai laiko, kai I. Degutienė buvo išrinkta Seimo pirmininke, atsirado savotiškas A. Kubiliaus ir I. Degutienės konkuravimas, todėl natūralu, jog dalis Lietuvos žmonių mano, jog I. Degutienė galėtų būti realus kandidatas į ministro pirmininko postą“, - teigė A. Krupavičius.

Tuo tarpu socialdemokratų ir Darbo partijos rinkėjų atotrūkį nuo šių partijų lyderių tinkamumo eiti premjero pareigas, politologas aiškina tuo, kad respondentai renkasi pagal myliu-nemyliu principą, be to, jie supranta, kad neturi daug galimybių lemti ministro pirmininko kandidatūrą.

Primenama, kad už Darbo partiją balsuoti buvo linkę 16,9 proc. rinkėjų, o V. Uspaskichą premjero poste regi 12,9 proc. gyventojų. Lygiai taip pat socialdemokratams balsą atiduotų 17,9 proc., o kad A. Butkevičius tinka ministro pirmininko pareigoms, manė 13,7 proc. rinkėjų.

Rinkėjai daug aiškiau nurodo savo partines preferencijas, bet jiems sunkiau pasirinkti kandidatus į ministrus pirmininkus, nes ir realybėje jie renkasi arba partijas, arba kandidatus vienmandatėse apygardose. Tačiau jie neturi įtakos parenkant ministro pirmininko kandidatūrą. Dėl to, kai atsakinėjama į šį klausimą, atsakinėjama atsargiau ir vaizdas kiek kitoks. Į šį klausimą jie atsakinėja pagal principą myliu-nemyliu, patinka-nepatinka“, - aiškino A. Krupavičius.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, iš potencialių premjerų eilės išrito G. Nausėda arba R. Kuodis, politologas svarstė, jog visuomenė pagaliau suvokė, kad dalyvauti rinkimuose neketinantys ir politikoje nedalyvaujantys asmenys veikiausiai ir nebus premjerais.

„Ir gerai, kad iškrito. Tai reiškia, kad visuomenės supratimas apie politikos veikėjus kinta. Buvo daugiau negu keista, kai tam tikros srities profesionalai atsiranda nuomonių lyderių sąrašuose, nors jie nei ketina dalyvauti politikoje, nei ketina eiti į rinkimus ar kitaip varžytis. Tai žmonės, matyt, suprato, kad nebūdami politikoje tie žmonės vargu, ar gali kandidatuoti į premjero postą“, - sakė A. Krupavičius.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų liepos 20–29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus” BŪTINA.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Aktualijos

Sugriovė Kremliaus melą apie Rusijos kariuomenę (889)

2015 rugpjūčio mėn. 30 d. 09:26
Nepakanka pinigų, nepakanka karių, didžiulės problemos dėl disciplinos, daugybė avarijų, pasenusi technika. Priešingai tam, ką mums pasakoja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Rusijos kariuomenė nėra jau tokia stipri, rašo Izraelio naujienų portalas „Mako“.

Plinta nauja mada: jaunavedžiai nežino – juoktis ar supykti (47)

2015 rugpjūčio mėn. 30 d. 11:39
Plinta nauja mada: jaunavedžiai nežino – juoktis ar supykti
saparis.lt
Pastaruoju metu vestuvėse plinta mada, kuri tikrai nepatiks jaunavedžiams. Ne paslaptis, kad populiariausia vestuvinė dovana – vokelis su pinigais, tačiau, pasirodo, atidarius jį galima ne juokais nustebti.

Turtingiausi pasaulio homoseksualai: jų turtas vertinamas milijardais (39)

2015 rugpjūčio mėn. 30 d. 11:58
Buvo laikai, kai homoseksualūs žmonės turėdavo slėpti savo netradicinę orientaciją, kad tik gautų darbą ar galėtų ramiai išeiti į gatvę. Tačiau dabar viskas pasikeitė: žmonės neslepia ne tik orientacijos, bet ir savo tos pačios lyties mylimųjų, o homoseksualios žvaigždės toliau uždirba šimtus milijonų. Jūsų dėmesiui – turtingiausių pasaulio homoseksualų sąrašas.

Legendinio Brazilijos klubo žaidėjas veržiasi į Lietuvos futbolo rinktinę sutiktų atsisakyti braziliško paso (85)

2015 rugpjūčio mėn. 30 d. 10:08
Victoras Luisas Zamblauskas norėtų gauti Lietuvos Respublikos pasą
DELFI montažas
Jam – 22 metai, jis priklauso į populiariausių Brazilijos klubų penketuką patenkančiam „Palmeiras“, jo paslaugomis taip pat domėjosi Portugalijos, Ispanijos ir Belgijos ekipos. Visi jį vadina vardu, bet Lietuvos futbolo mėgėjams kur kas įdomesnė turėtų būti jo pavardė. Ir pats Victoras Luisas Zamblauskas neatsisakytų iškeisti gimtąją Braziliją į savo protėvių tėvynę.

Skandalingiausios politikų skyrybos: trys taisyklės, kaip nekristi į dugną (171)

2015 rugpjūčio mėn. 30 d. 00:14
Kristina ir Algirdas Brazauskai, Petras Gražulis, Dalia Teišerskytė
DELFI montažas
Vieniems politikams šeimos dramos praeina be pasekmių, kitų, pavyzdžiui, Algirdo Brazausko reitingus nutempia į prarają. Sociologas Vladas Gaidys DELFI įvardijo, ko reikia, kad skyrybos nepaliktų žymių reitingų kreivėse.