Artūras Paulauskas
© BNS foto
1. Norėčiau paklausti, kodėl Seimas planuoja priimti Advokatūros įstatymo pataisas, pagal kurias baigusieji teisės magistro studijas negales dirbti advokatais ir notarais? Kodėl planuojama tokia diskriminacija VDU Teisės institute studijuojančių studentų atžvilgiu? Juk JAV puikiai veikia toks modelis, kad baigusieji bakalauro studijas studentai gali stoti į teisės magistratūrą ir po 3 metų studijų dirbti teisininkais.

Šių metų pavasarį vyko teisės studijų programų Lietuvos aukštosiose mokyklose tarptautinė ekspertizė. Į klausimą apie Lietuvos teisininkų rengimo suvienodinimą (egzistuoja keturi skirtingi modeliai), ekspertų atsakyta, kad nesvarbu kiek yra modelių, svarbu kokia licencija išduodama.

Ekspertai pageidavo, jog Lietuvoje visi pirmosios pakopos studentai studijuotų ribotą kiekį pagrindinių dalykų, nesusijusių su teis; kad teisininko profesinę kvalifikaciją teiktų -Teisingumo ministerija, teisininkų sąjunga ar kiti profesiniai susivienijimai.

Beje, kitur yra įprasta, kad studentas, siekiantis tapti teisininku, gauna diplomą, patvirtinantį studijų baigimą, o toliau jų profesinė karjera priklauso nuo kitos profesinės institucijos, suteikiančios licenciją verstis tam tikra teisine praktika (pvz., kaip JAV).

2. Kodėl nėra išlyginamųjų studijų baigusiems sovietų laikais technikumus? Ar Jus skaitote, kad baigusiems tais laikais aukštąsias mokyklas diplomas tinka, o technikumus tai jau ne? Gal technikumuose niekas nieko nemokino? Studijos technikumuose yra prilyginamos aukštesniosioms studijoms. Technikumų programos yra labai nutolusios nuo aukštųjų mokyklų programų. Be jokios abejonės, aukštoji mokykla gali atskirus dalykus užskaityti, tačiau ne visą programą.

3. Esu VU humanitarinių mokslų 2 kurso studentas. Moku už mokslą didelius pinigus (virš 3 tūkstančių litų už metus). Kuo skiriasi antro kurso studentas, mokantis už mokslą nuo šiemet įstojusio tos pačios specialybes pirmo kurso studento, kuris sumoka tik simbolinį mokestį? Kodel antro ir trecio kurso studentai turi trigubai moketi uz moksla, kuo pirmakursiai pranasesni?

4. Mano šeima: aš ir mama (paslaugų tarnautoja - 700Lt). Dėl mokesčių nuolaidos pristačiau visas reikalingas pažymas į VU. Sako, kad nuolaidų visai niekam nėra.

Ar tikrai nėra jokių nuolaidų antro kurso studentams, kad reiktų mokėti mažesnį mokestį? 5. Kuo nusikalto antro kurso studentai, kad už mokslą turi mokėti tris kartus daugiau t.y. 3.000 į metus.

Aukštojo mokslo reforma įgyvendinama nuosekliai. Nauja mokėjimo už studijas tvarka taikoma tik dieninio skyriaus pagrindinių studijų studentams ir palaipsniui: šiemet tik pirmo kurso studentams, kitąmet - pirmo ir antro ir t.t. 2006 m. reforma būtų baigta įvedant įmokų sistemą visiems pagrindinių studijų studentams. Padaryti tai iš karto ir naująją mokėjimo už studijas tvarką taikyti ir 2 kurso studentams valstybė neturi finansinių galimybių.

Nauja stipendijų skyrimo tvarka bus įgyvendinama kartu su kitais aukštojo mokslo reformos žingsniais: studijų įmokų ir kreditavimo sistema. Bus rekomenduojama aukštosioms mokykloms skirti didesnes stipendijas socialiai remtiniems bei gerai besimokantiems studentams. Tačiau stipendijų skyrimo tvarką numato kiekviena aukštoji mokykla atskirai.

6. Norėjau paklausti ir aš... kada būtų galima tikėtis palankių sąlygų išlyginamosiomis studijomis universitete, baigus kita aukštąją mokyklą - kolegiją? Juk absurdas būtų universitete tos pačios specialybės studijas pradėti nuo pirmo kurso...

Kai kuriuos dalykus universitetai užskaito jau šiuo metu. Tai pat artimiausiu metu planuojama priimti rezultatų užskaitymo tvarką universitetuose, baigusiems aukštąsias neuniversitetines studijas.

7. Pasakykite gerb. pone Paulauskai, ką reiškia 4.5 tūkst. litu paskola numatoma teikti studentams studijoms. Ar manote, kad už tokią sumą galima užsimokėti už mokslą ir pragyventi 4-5 metus, kol mokaisi, netgi pridedant stipendija (apie 100 lt. mėn.).

8. Esu našle, auginu 2 mokyklinio amžiaus vaikus, atlyginimas apie 700 lt. Vaikus auginu pati, neatsisakiau jų dėl 500 litu pašalpos, nesu socialiai remtina, nes išeina vienam asmeniui daugiau, kaip 200 lt. Dukra puikiai mokosi 12 kl. Gal žinote būdą, kaip mokėti už tolesni mokslą, juk valstybe paremia tik vaikus, neturinčius abiejų tėvu, o aš patenku i atstumtųjų tarpą. Ačiū.

Yra taikoma kreditavimo sistema, kuri yra skirta mokesčiu už mokslą ir pragyvenimui. Iki 4,5 tūkst. Lt paskolą studentai gali gauti kiekvienais studijų metais. Pirmenybė teikiama gerai besimokantiems, jau gavusiems paskolas, socialiai remtiniems. Iš viso studijų kreditavimui kitais metais bus skirta daugiau nei 10 mln. Lt. Beje, nauja stipendijų skyrimo tvarka bus įgyvendinama kartu su kitais aukštojo mokslo reformos žingsniais: studijų įmokų ir kreditavimo sistema. Bus rekomenduojama aukštosioms mokykloms skirti didesnes stipendijas socialiai remtiniems bei gerai besimokantiems studentams. Tačiau stipendijų skyrimo tvarką numato kiekviena aukštoji mokykla atskirai.

9. Kaip manote ką reikia keisti Lietuvos švietimo sistemoje, kad studentai kuriems likę 1 ar 2 metai, grįžtų mokytis o ne pasiliktų uždarbiauti užsienyje!

10. Ką konkretaus daro įstatymų leidėjai ir Vyriausybė, kad iš Lietuvos nebėgtų išsilavinęs jaunimas? Lietuvai įstojus į ES tas bėgimas gali dar sustiprėti.

11. Kaip išvengti proto nutekėjimo?

Studijos užsienyje neišvengiamas dalykas. Mainų vienpusiškumą, kai į šalį atvyksta mažiau studentų negu išvyksta patiria visos Centrinės Europos šalys, išskyrus Didžiąją Britaniją.

Lietuvoje šį skirtumą sąlygoja įvairios priežastys: informacijos apie mūsų šalį užsienyje stoka, socialiniai faktoriai (bendrabučių sąlygos, nusikalstamumo lygis). Bene svarbiausias faktorius - kalbos barjeras: tik devyniose Lietuvos aukštosiose mokyklose yra galimybė studijuoti anglų kalba. Ne paskutinę vietą užima ir ES skiriamos kuklios mobilumo ("ERASMUS") stipendijos (apie 120 eurų), kai Lietuva išvykstantiems savo studentams skiria iki 450 eurų (į šią sumą įeina aukštojoje mokykloje gaunama stipendija).

Kai kurie svarbūs žingsniai, siekiant sustabdyti protų nutekėjimą jau padaryti - nuo kitų metų liepos mėn. 20 proc. bus didinimas Aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestis, nuo šių metų visiems doktorantams neatskaitomi mokesčiai iš atlyginimų, daugiau lėšų numatoma skirti moksliniams projektams, tobulinama studijų kreditavimo sistema.

Taip pat Švietimo ir mokslo ministerijoje dirba speciali darbo grupė "protų susigražinimui". Tačiau dar reikia atlikti rimtą tyrimą dėl "protų nutekėjimo", sudaryti duomenų bei specialią teisinę bazę.

12. Ar nemanote, kad švietimo reformos metu naikindami mokyklas kaimo vietovėse naikinate paskutinį kaimo šviesulį ir vis daugiau vaikų pastūmėjote link nemokšiškumo?

Mokyklų tinklo pertvarka nėra paremta kaimo mokyklų naikinimu. Daug sunkiau yra dirbti mokyklai, kuri neturi sporto salės, mokomųjų priemonių, pakankamai mokinių ir kt. JI negali suteikti kokybiško išsilavinimo. Kartais pavėžėti yra geriau ir pigiau nei laikyti tokią įstaigą.

Pagrindinė mūsų nuostata - siekti išlaikyti lygias galimybes visiems moksleiviams ir visos mokyklos turi rūpintis kokybišku švietimu. Vaikams nustatyta pirmumo teisė patekti į arčiausiai namų esančią bendrojo lavinimo mokyklą. Į artimiausią mokyklą nemokamai yra pavežami kaimų ir atokesnių vietovių mokiniai.

13. Gerb. Pirmininke, kodėl augant BVP ir Valstybes biudžetui, praktiškai neauga /turint omenyje vis dar auganti studentu skaičių - net mažėja /a. mokyklų biudžetas? Ar už tris-keturis tūkst. litu įmanoma parengti kvalifikuota šiuolaikini specialistą, kuris galės konkuruoti Europos darbo rinkoje?

Kitais metais planuojama, jog studijų kreditavimo fondas padidės 7 mln. Lt. arba 70 proc., 15 mln. bus skirta studijų įmokai iš dalies apmokėti, 16 mln. - Aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokesčio didinimui.

2003 m. biudžeto projekte mokslo ir studijų sričiai planuojama skirti 660,7 mln. litų, iš jų pagal specialiąsias programas - 121,8 mln. litų ir nepaprastosioms išlaidoms - 11,3 mln. litų. 2003 m. numatomų asignavimų sritis šiai sričiai yra 38,5 mln. litų daugiau nei šiais metais.

14. Ar neplanuojat apriboti per dideles universitetu savivaldos? Per didele dėl to, kad labai lengvai galima nesiskaityti su studentais, negalvoti apie biurokratizmo sumažinimą ir rėkauti, kad trūksta $, nors iš tikrųjų taip nėra.

Pagal Aukštojo mokslo įstatymą, aukščiausia universiteto valdymo institucija - Universiteto taryba, kurios didžiąją dalį turi sudaryti ne universitetų atstovai. Taip pat numatyta, jog visas valdymo grandyse turi būti ne mažesnis nei 10 proc. studentų atstovavimas. Problema, jog dar nesugebame pasinaudoti visomis Aukštojo mokslo įstatyme nustatytomis teisėmis ir galimybėmis. Viešumo problemas padeda spręsti jau dabar plačiai vykstančios diskusijos tarp universitetų vadovų, studentų, socialinių partnerių.

15. Noriu jūsų paklausti, kodėl neakivaizdinio skyriaus studentams nėra jokių nuolaidų pavyzdžiui traukinių, kai kuriems muziejams. Kuo mes skiriamės nuo kitų, juk nevisi studentai neakivaizdinio skyriaus dirba, juk yra ir tokiu kuriuos išlaiko tėvai ir jiem visai ne pro šalį butų tos kelios nuolaidėlės, juk iš mūsų tarpo tikrai yra gabių studentų. jei atsakysite iš karto dėkoju su pagarba Tomas Gunta.

16. Kodėl vakariniokai neturi nuolaidos viešajam transportui-turi mokėti 50 lt. Kam tada reikalingas studento pažymėjimas, juk jis nieko neduoda. Daug mano, jei mokaisi vakarineje, gali ir dirbti, bet ką daryti studentui, jei jis nori atsiduoti tik mokslui?

17. Norėčiaus sužinoti, ar bus taikomos pataisos neakivaizdinių skyrių studentams,ar išimtis darys tiktai dieninio skyriaus studentams. Ir jeigu vis gi taip bus, tai kodėl? Kuo šias laikais skiriasi studentai,juk dirba praktiškai visi. Argumentuokite prašau.

Tiek neakivaizdinių, tiek vakarinių studijų tikslas yra sudaryti sąlygas mokytis tiems, kurie dirba. Taip siekiama studijos būtų prieinamos visiems, tačiau net ir Vakarų valstybės neturi pakankamai lėšų paremti neakivaizdinių ar vakarinių studijų studentų.

18. Ar yra numatytas veiksmu planas užtikrinantis galimybe studijuojantiems atlikti praktika ir ugdyti praktines o ne tik plėsti teorines žinias?

Lietuvos ūkiui ir verslui reikia specialistų, kurie būtų pajėgūs užtikrinti šalies konkurencingumą globalizacijos procesų eigoje bei patrauklią socialinę aplinką jos gyventojams. Svarbiausias veiksnys žinių ekonomikoje yra ne įranga, ne įsimintos žinios, bet specialistas, sugebantis nuolat perimti kaupiamas pasaulyje žinias, įgūdžius bei patirtį ir kūrybingai jas taikyti profesinėje veikloje. Todėl, ruošiant specialistą, itin didelis dėmesys turi būti skiriamas jo kūrybiškumo, sisteminio ir analitinio mąstymo ugdymui, o ne vien žinių, kurias informacinės visuomenės laikais galima lengvai rasti, įsiminimui.

Siekiant pagerinti specialistų ruošimą, reiktų nustatyti priežastis, dėl kurių nepateisinamai didelė mokinių ir studentų dalis orientuojasi ne į savarankišką verslą, o į darbą valstybinėje tarnyboje, bei susiformavusi menka studentų motyvacija, įsisavinant profesines žinias bei pasiruošiant konkuruoti darbo rinkoje. Reiktų įgyvendinti priemones konkurencijai, įtakojamai finansinių svertų ir atsižvelgiant į galutinį rezultatą (įsidarbinimą pagal specialybę), tarp aukštųjų mokyklų užtikrinti; inicijuoti tyrimus, ar įmanomas kokybiškas specialistų paruošimas nemokamo mokslo sąlygomis.

19. Gerbiamasis Seimo Pirmininke Paulauskai norėčiau Jūsų paklausti, kodėl tiek daug reikia mokėti už studijas. Manau su manimi daugelis sutiks, kad Lietuvoje kol kas aukštasis mokslas yra prabangos dalykas. Pats mokausi universitete ir dirbu. Žinote, kai pradėjau mokytis tai "vos suduriu galą su galu".O juk reikia ir gyventi, šeimą kurti, vaikus auginti. Jeigu atsakytumėte man būčiau Jums labai dėkingas.

Manau, jog fiksuoto 500 litų studijų mokesčio įvedimas pirmakursiams yra didelis posūkis, įgyvendinant aukštojo mokslo prieinamumą kuo didesniam skaičiui jaunuolių, nepriklausomai nuo jų šeimos finansinės padėties ar socialinio statuso. Deja, kol kas taikyti naująją sistemą visiems studentams valstybė neturi finansinių galimybių, tačiau 2006 m. reforma būtų baigta įvedant įmokų sistemą visiems pagrindinių studijų studentams.

Yra taikoma ir kreditavimo sistema, kuri yra skirta mokesčiu už mokslą ir pragyvenimui. Iki 4,5 tūkst. Lt paskolą studentai gali gauti kiekvienais studijų metais. Pirmenybė teikiama gerai besimokantiems, jau gavusiems paskolas, socialiai remtiniems. Iš viso studijų kreditavimui kitais metais bus skirta daugiau nei 10 mln. Lt.

20. Kada pagaliau Lietuvos švietimo įstaigose bus pradėti rengti specialistai - miškininkai konsultantai- darbui privačiuose miškuose (tokių užbaigus žemės reformą turėsime apie 900 000- 1000 000 ha arba 45-47proc. visų miškų)? Iki šiol visa šalies miškų žinybos veikla ir miškininkų rengimas mokymo įstaigose išimtinai orientuotas į valstybinių miškų urėdijų poreikių tenkinimą.

Miškininkai rengiami Lietuvos žemės ūkio universitete, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pakankamai kompetentingi darbui valstybiniuose ir privačiuose miškuose.

21. Kodėl neįgyvendinti jūsų partijos rinkiminiai pažadai dėl švietimo?

Iš esmės, daugelis partijos programos nuostatų yra įgyvendintos arba įgyvendinamos. Visų pirma, įvestas Moksleivio krepšelis, siekiant kiekvienam jaunuoliui užtikrinti vidurinį išsilavinimą valstybės lėšomis. Sprendžiant pavežėjimo problemas, įgyvendinama programa "Geltonasis autobusas". Pradėta ir sėkmingai įgyvendinama programa "Švietimas informaciniai visuomenei", kurios tikslas - pasiekti, kad baigiantys bendrojo lavinimo mokyklą moksleiviai, įgiję informacinių technologijų raštingumo standartą atitinkančių žinių, galėtų išlaikyti kvalifikacinius testus arba egzaminą. Atnaujinama teisinė bazė, mokymo programos ir t.t.

Taip pat įgyvendinamas konstitucinis principas - gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas mokslas, o visiems, mokantiems už mokslą, garantuojama teisė gauti lengvatinę paskolą studijų įmokai sumokėti. Priimtos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos, kurios sukuria teisinį pagrindą visiems jaunuoliams siekti aukštojo išsilavinimo, pasirinkti studijų programas ne pagal jų kainą, bet pagal poreikius ir sugebėjimus.

Parengta ir išleista Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga, kurioje suformuluotos pagrindinės mokslo, technologijų ir inovacijų politikos gaires derančios su ES standartais. Diegiama mokslo ir studijų finansavimo metodika, pagal kurią vienu iš pagrindinių institucijos veiklos rodiklių yra lėšos uždirbtos vykdant verslo subjektų užsakymus. Tai tik mažoji dalis jau atliktų darbų, todėl manau, jog NS programa yra įgyvendinama sėkmingai.

22. Kaip su tais universitetais, pavyzdžiui Baltijos, Naujasis Rusų, Maskvos Industrinis ir kitais kurių filialai įsteigti Lietuvoje. Ar jie įteisinti, ar bus įteisinti, ir kurie įteisinti, o kurie ne ?

Baltijos, Naujasis Rusų, Maskvos Industrinis yra nelegaliai Lietuvos teritorijoje veikiantys universitetai.

23. Kada bus skirta pinigu suremontuoti VU Saulėtekio bendrabučius???

Bendrabučių problemas galėtų spręsti artėjantys ES strukturinių fondų pinigai bei studentų savivalda.

24. Visų lygių profesinis mokymas kiekvienam žmogui yra labai svarbus, nes būtent jis sudaro galimybes žmogui užsidirbti duoną, tačiau, nežiūrint to, visų lygių šios mokyklos yra blogai finansuojamos. Nefinansuojami praktiniai mokymai (pvz.mokantis suvirinimo patys mokiniai turi nusipirkti elektrodų ir t.t.), trūksta praktikoms mokyklinėms praktikoms reikalingų žaliavų ir naujos technologinės įrangos, mokyklos ir jų bendrabučiai šalti ir nejaukūs, nepaisant to , kad jų šildymui išleidžiami dideli pinigai niekas nesirūpina jų renovacija, neskiriami pinigai remontams. Ir pačios mokyklos čia mažai ką gali pakeisti, nes tai nerūpi aukščiausiai valdžiai, ta kryptimi iki šiol tik kalbama. Seimo Švietimo komiteto pirmininkui rūpi tik NATO reikalai, Švietimo ir mokslo ministerijai rūpi tik vidurinis mokslas. Ką jūs galite pažadėti mums rinkimų proga gerbiamas Seimo pirmininke?

Specialisto kvalifikacijai darbo rinkoje keliami reikalavimai apima daug platesnį ratą nei vien gilios profesinės žinios. Labai svarbios specialisto savybės yra formalūs (pvz.: analitinis, sisteminis, kūrybinis mąstymas) ir socialiniai (gebėjimas dirbti komandoje, komunikabilumas ir kt.) įgūdžiai bei asmeninės savybės (savarankiškumas, atsakingumas, iniciatyvumas). Itin svarbus profesinio paruošimo elementas yra praktinio darbo patirtis. Jos trūkumas smarkiai sumažina absolvento galimybes rasti vietą darbo rinkoje.

Sudarant ar keičiant studijų programas, jos praktiškai nederinamos su darbdaviais, aukštųjų mokyklų personalas nerodo iniciatyvos susipažinti su šiuolaikine pramonės ir verslo praktika, mažai dėmesio skiriama praktinio darbo įgūdžių ugdymui, nepakankama kai kurių dėstytojų kvalifikacija (tam dažnai turi įtakos ir jų atestavimo tvarka, kurioje nedalyvauja socialiniai partneriai).

Siekiant sudaryti sąlygas studentų praktinių įgūdžių ugdymui, įmonėms, kuriose atliekama praktika, turėtų būti suteikiamos mokestinės lengvatos. Aukštųjų mokyklų personalas, dėstantis specialybės disciplinas, tam tikrą laiką turi padirbėti ar bent giliai susipažinti su šiuolaikine pramonės, verslo ir paslaugų sferos praktika. Į mokymo procesą reikia įtraukti ir praktikus.

Vidurinėse mokyklose itin didelį dėmesį reikėtų skirti mokinių profesinei orientacijai, motyvacijos bei savo vietos rinkos ekonomikoje suvokimui.

Siekiant gerai pagrįsto sprendimų priėmimo bei atsižvelgiant į tai, kad specialisto paruošime ir ugdyme dalyvauja daug grandžių (vidurinė mokykla, aukštoji mokykla, darbdaviai, studentai, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos valdžios ir valdymo institucijos), būtinas nuolatinis minėtų interesų grupių bei jas atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų nuomonių derinimas.

25. Kodėl nepaisant Seimo pirmininko ir jo partijos pažadų išliko ta pati dvinare aukštųjų mokyklų finansavimo sistema. Vieni nemoka nieko ir baigę studijas iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenes neria į užsienį, nes ten daugiau moka. Kiti jau dirbantys Lietuvoje ir norintys įgyti išsilavinimą moka po 10 MGL. Ar ne geriau sutvarkyti kreditavimą ir sudaryti visiems norintiems studijuoti pirma karta sudaryti lygias galimybes?

Kreditavimo sistema, kuri yra skirta mokesčiu už mokslą ir pragyvenimui, jau yra taikoma. Artimiausiu metu ją numatoma tobulinti.

Šiuo metu iki 4,5 tūkst. Lt paskolą studentai gali gauti kiekvienais studijų metais. Pirmenybė teikiama gerai besimokantiems, jau gavusiems paskolas, socialiai remtiniems. Iš viso studijų kreditavimui kitais metais bus skirta daugiau nei 10 mln. Lt.

26. Kokia matote Teises universiteto ateitį ir vietą Lietuvos aukštųjų mokyklų sistemoje?

Lietuvos teisės universitetas yra Tarptautinės universitetų asociacijos, Europos universitetų asociacijos tikrasis narys, Europos teisės fakultetų asociacijos narys, Tarptautinės atviro ir distancinio mokymo asociacijų narys. Be jokios abejonės, daug kas priklausys nuo paties universiteto.

27. Kaip manote, pats būdamas teisininku, reikia plėsti, siaurinti teisininkų ruošimą Lietuvos universitetuose (pvz. Šiauliuose, Klaipėdoje) ar ji reikia palikti dabartinėje situacijoje?

Tarptautinė ekspertų grupė Lietuvos teisės universitete rekomendavo tobulinti bibliotekos veiklą, sukaupiant tarptautinės literatūros; skirti daugiau dėmesio studentams neakivaizdininkams; tobulinti mokymą, grįstą dėstytojo ir studento dialogu ir kt. Vytauto Didžiojo universiteto Teisės institute ekspertų siūloma pirmiausiai didinti dėstytojų, dirbančių visu etatu skaičių. Nemažai kritikos dėl nesavikritiškos savianalizės (viena iš vertinimo procedūrų) Vilniaus universiteto Teisės fakultetui, čia anot ekspertų studentai nedrįsta paduoti apeliacijų dėl įvertinimo, kritinių pastabų dėl studijų. Kauno verslo kolegijoje siūloma plėsti bibliotekos išteklius, didinti studentų skaičių, Utenos kolegijoje sudaryti mechanizmą, kuris įgalintų tęsti studijas universitetuose ir kt.

Ekspertų manymu, Lietuvoje teisininkai ruošiami pagal du studijų modelius JAV ir Europos. Būdinga tai, kada aukštosios mokyklos linkę skaidyti pagrindines studijas į daugelį programų, o tai nėra pagirtina. Naujose aukštosiose mokyklose (VDU Teisės institute, KK, KVK, UK) trūksta dėstytojų dirbančių visu etatu. Dėstomų dalykų per semestrą skaičius maksimalus (7). Teisės studijos per daug grindžiamos paskaitomis. Nesugebama apsirūpinti literatūra. Nors kolegijos rengia teisininkus, tačiau jiems darbo rinkoje nepaliekama niša įsidarbinimui.

28. Kaip žinia, studentu atstovai kelia studijų kokybes, finansavimo klausimus. Taip pat yra žinoma, kad didžioji dauguma Lietuvos studentu, mokslą gaudami už dyka, studijuoja vien tik dėl diplomo (apie tai byloja tyrimu rezultatai), be jokios motyvacijos išmokti konkrečią specialybę. Ar yra rengiamos kokios nors priemones, kad studentas jaustųsi ir butų atsakingas už Lietuvos visuomenes jam suteikiamą pasitikėjimą ir kreditą? Ar ne laikas iš studentu atimti mokslą už dyka, nes kitaip jis visada taip ir liks bevertis, kaip ir duona dalijama veltui?

Svarbus vaidmuo ruošiant specialistą tenka studentui, jo motyvacijai. Sociologiniai tyrimai rodo, kad apie 70 % iš jų siekia diplomo, o ne visapusiško pasiruošimo darbui rinkoje pagal specialybę. Silpstant motyvacijai, kiti veiksniai - materialinė bazė, dėstytojų kvalifikacija ir t. t. - mažai gali padėti, ruošiant kvalifikuotą specialistą.

29. Daugumoje laisvos rinkos saliu studijų kaina, kokybe ir kryptis reguliuoja rinkos mechanizmai, kodėl to nesiekiama Lietuvoje, tai butu paprasčiausias būdas išvengti neatitikimo tarp specialistu pasiūlos ir paklausos, studijų kokybes, kitu problemų.

Dalis taisytinų dalykų yra susiję su konkurencijos stoka tarp aukštųjų mokyklų ir nepakankamu jų bendradarbiavimu su socialiniais partneriais, juos atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (93)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Plikai nusikirpusi K. Dūdaitė: aš noriu tokių pačių užduočių kaip vaikinai (345)

„Gyvename neramiais lakais. Manau, kad kariuomenei reikia žmonių, kurie turėtų smegenų ir noro...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (104)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (12)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (205)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (2)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (2)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (2)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...

Šį bruožą turintys žmonės labiau linkę į neištikimybę (38)

Visi, kurie būna neištikimi savo antrajai pusei, turi vieną bendrą bruožą. Tokią išvada...

Baltijos kelio metinių proga į Vilnių dviračiais atmynė svečiai iš Švedijos (1)

Dešimt tarptautinės telekomunikacijų bendrovės vadovų trečiadienį baigia tris dienas trukusį...