Praėjusią savaitę Baltarusijos gyventojai, įsijungę televizorius, negalėjo patikėti savo akimis, pamatę Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio interviu savo šalies televizijoje. ,,Rožių revoliucijos‘‘ lyderį dar prieš keletą metų Aleksandras Lukašenka laikė viena didžiausių grėsmių Baltarusijos žmonėms ir šalies politiniam stabilumui, o nacionalinės televizijos kanaluose bei šalies spaudoje nuolat tvirtinta, jog šis politikas tarnauja Vašingtonui.
Alvydas Medalinskas

A. Lukašenka tada pareiškė šalies gyventojams, kad čia nei ,,rožinės‘‘, nei ,,oranžinės‘‘ revoliucijos nepraeis ir bus labai ryžtingai pasipriešinta ne tik bet kokiems bandymams daryti panašius veiksmus, bet ir jų propagandai. O dabar svarbiausias Minsko ruporas – televizija - ne tik suteikia M. Saakašviliui savo eterį, bet ir pagarbiai vadina jį Gruzijos revoliucijos lyderiu. Laikai keičiasi.

Savo ruožtu Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis, irgi anksčiau negailėjęs aštrių žodžių A. Lukašenkai bei jo nedemokratiniam režimui ir savo kalbose jį vadinęs paskutiniu Europos diktatoriumi (taip Baltarusijos valdžią pastarąjį dešimtmetį vadino visas demokratinis pasaulis), dabar kalbėdamas iš Baltarusijos televizijos ekranų gyrė A. Lukašenką ir jo ryžtą. M. Saakašvilio šalininkai Gruzijos politikoje ėmė sveikinti Baltarusijos prezidento vykdomą politiką, o šios šalies politologai įžvelgė bendrus dviejų šalių politikos ir ekonomikos interesus. Kai kurie iš jų net pripažino, kad Gruzijai yra ko pasimokyti iš Baltarusijos valdžios, nors vertybės skiriasi.

Dviejų šalių vadovams yra apie ką pašnekėti - ne tik apie dviejų valstybių saugumą ir pasipriešinimą Maskvos įtakai, bet ir kaip jiems išlikti valdžioje.
Alvydas Medalinskas

Taigi, kas suvienijo, atrodo, iki šiol nesutaikomus priešininkus A. Lukašenką ir M. Saakašvilį? Visų pirma, žinoma, konfliktas su Maskva. O kai abu politikai atsisakė priešiškumo, suvokė, jog gali rasti bendrų interesų ir ekonomikoje, visų pirma energetikoje. Tiesa, pastarasis santykių aspektas yra svarbesnis Baltarusijai negu Gruzijai: Minskas ėmė domėtis, kaip gauti energetinių išteklių alternatyviu keliu, apeinant Maskvą.

Tada ir pasirodė patrauklus naftotiekio „Odesa-Brody“ projektas. Tikimasi, kad investavus į šį naftotiekį, kuriuo iki šiol buvo galima transportuoti naftą tik iš Lenkijos į Odesą, po keleto metų bus galima transportuoti naftą ir iš Kaspijos jūros regiono. Jeigu, žinoma, prieš tai bus nutiestas naftotiekis po Juodąja jūra iki Odesos ar organizuotas naftos pristatymas tankeriais iš Gruzijos uostų.

Dar prieš metus šis projektas neatrodė patrauklus A. Lukašenkai, o Kaukazo regione jam dideliu draugu nebuvo ne tik M. Saakašvilis, bet ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, nes kaip ir M. Saakašvilis, šios šalies vadovas stipriai orientavosi į Vakarus, o ne į Maskvą.

Birželio mėnesio pabaigoje I. Alijevas tapo A. Lukašenkos gelbėtoju, kai suteikė taip būtiną Baltarusijai 200 mln. dolerių kreditą, kad Baltarusija galėtų padengti įsiskolinimą dujų kompnaijai ,,Gazprom‘‘, grasinusiai užsukti dujų kranelį. Žinoma, ir anksčiau A. Lukašenka nežvelgė į I. Alijevą taip priešiškai, kaip į M. Saakašvilį. Tačiau tik dabar, po dujų karo su Maskva jis pajuto šiems dviems politikams ypatingą palankumą ir iš naujo pažvelgė į savo vietą Europos Sąjungos inicijuotoje ,,Rytų partnerystės‘‘ programoje, kurioje iki šiol Baltarusija buvo tarsi svetimkūnis. Net ir leidimas šios šalies vadovams lankytis su vizitu Europos sąjungos valstybėse yra tik laikinai atnaujintas.

Savaime aišku, kad A. Lukašenką link M. Saakašvilio, o gal ir atvirkščiai, pastūmėjo Maskva. Baltarusijos žiniasklaidoje M. Saakašvilio interviu atsirado po Kryme įvykusio A. Lukašenkos ir M. Saakašvilio susitikimo, inicijuoto Gruzijos vadovo. Jaltoje tada vyko NVS valstybių vadovų neformalus susitikimas. Krymą savo jubiliejaus iškilmėms pasirinko ir Ukrainos naujasis prezidentas Viktoras Janukovičius, pasikvietęs kitų valstybių vadovus.

Maskva jau neslepia nepasitenkinimo, o kartais net ir nesulaikomos neapykantos A. Lukašenkai.
Alvydas Medalinskas

A. Lukašenka jau šiuose susitikimuose jautėsi kaip svetimkūnis Rusijos vadovų aplinkoje, o M. Sakašviliui tas jausmas buvo pažįstamas ne vienerius metus. Todėl, sveikindamas A. Lukašenką, Gruzijos vadovas visų pirma akcentavo ryžtą nepripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės. O Gruzijos politologai, kalbėdami apie bendrus interesus tarp Baltarusijos ir Gruzijos, ragino mokytis iš A. Lukašenkos, kaip atsispirti Maskvos spaudimui.

Ir. A. Lukašenka nebežiūri į M. Saakašvilį kaip į prezidentą, kuris valstybės vadovu tapo po revoliucijos, nuvertusios ankstesnį šalies vadovą Eduardą Ševarnadzę. Neseniai jau pats A. Lukašenka suteikė prieglobstį vienam iš ,,tulpių revoliucijos‘‘ lyderių Kurmanbekui Bakijevui po to, kai šis po dar vieno perversmo Kirgizstane (šį kartą palaikomo Maskvos) buvo priverstas palikti savo šalį. Dabar Maskva jau neslepia nepasitenkinimo, o kartais net ir nesulaikomos neapykantos A. Lukašenkai. Rusijos ir net Vakarų šalių žiniasklaidoje rašoma, kad gali būti bandymų nušalinti A. Lukašenką, ypač jeigu Maskvai nepavyktų prastumti jos interesus atitinkančio kandidato per kitų metų pradžioje vyksiančius prezidento rinkimus Baltarusijoje.

Prieš tai Maskva bandė nuo valdžios nušalinti ir Gruzijos vadovą. Taigi, dviejų šalių vadovams yra apie ką pašnekėti - ne tik apie dviejų valstybių saugumą ir pasipriešinimą Maskvos įtakai, bet ir kaip jiems išlikti valdžioje. A. Saakašviliu būtų džiugu rasti partnerį posovietinėje erdvėje, su kuriuo galima suglausti pečius, atsispiriant Maskvai ir nukreipti Kremliaus pyktį ne Tbilisio, o Minsko kryptimi. O Lukašenka demonstruoja, jog gali kalbą surasti su didžiausiu Maskvos priešu, jeigu ši taip elgsis su A. Lukašenka.

Kai abu politikai atsisakė priešiškumo, suvokė, jog gali rasti bendrų interesų ir ekonomikoje, visų pirma energetikoje. Tiesa, pastarasis santykių aspektas yra svarbesnis Baltarusijai negu Gruzijai: Minskas ėmė domėtis, kaip gauti energetinių išteklių alternatyviu keliu, apeinant Maskvą.
Alvydas Medalinskas

Panašu, kad ateityje tų bendrų interesų gali daugėti ir A. Lukašenkos santykiuose su kitų valstybių vadovais ,, Rytų partnerystės‘‘ kraštuose, taip pat ir Europos Sąjungos valstybėse. A. Lukašenkai nėra kito kelio. Juk dabar jau Maskva savo televizijoje vadina jį paskutiniu Europos diktatoriumi ir primena Baltarusijoje dingusius politikus, kurie, matyt, galėjo būti sunaikinti režimo.

Vakarų pasaulis jaučiasi sutrikęs dėl šių nuotaikų permainų Baltarusijoje. Todėl su Baltarusija bendrauti pirmoji veržiasi Gruzija, o iš Europos Sąjungos valstybių - Lietuva, turinti bendrų interesų kaimyninėje Baltarusijoje. Tačiau kol kas nieko negirdėti iš Vašingtono, kuris pastaruoju metu daug jėgų skiria palankumo linkme ,,perkrauti‘‘ santykius su Kremliumi. Šios politikos kontekste A. Lukašenkos konfliktas su Rusijos vadovais yra nemalonus akibrokštas.

Kol Vašingtonas svarsto, ką daryti naujoje situacijoje, kai jų dešimtmetį kartotus teiginius apie paskutinį Europos diktatorių jau perėme Rusijos televizijos kanalai, progą pasisakyti A. Lukašenkai suteikė CNN televizija. Visame pasaulyje nuskambėjo A. Lukašenkos žodžiai, kad jis ant kelių prieš Maskvą nesiklaups ir galva Kremliaus sienos nedaužys. O tuo pačiu metu Rusijos televizija visame pasaulyje parodė televizijos programą apie Minsko režimo darbelius.

Todėl į M. Saakašvilio suartėjimą su A. Lukašenka reikia žiūrėti ir pro didžiųjų valstybių interesų susidūrimo posovietinėje erdvėje prizmę. Tačiau kol didžiausios pasaulio galybės veliasi į informacinį karą dėl Baltarusijos (kaip prieš keletą metų dėl Gruzijos), pačioje Baltarusijoje didėja neigiamos nuotaikos Rusijos atžvilgiu.

Pasak šiomis dienomis atliktos visuomenės nuomonės apklausos, cituotos Gruzijos televizijos, prieš galimą susijungimą su Rusija pasisako 50 procentų Baltarusijos gyventojų, nors visai neseniai tokių buvo labai mažai. Opozicijos atstovai pripažįsta, kad esant informacinei blokadai, jie neturi galimybių laimėti prezidento rinkimų.

Maskvos remiamam kandidatui šansų taip pat yra nedaug. O A. Lukašenkos rankose esančios žiniasklaidos poveikį rodo istorija su M. Saakašviliu, kurį iki praėjusios savaitės Minskas laikė blogio įsikūnijimu. Dabar šis politikas Baltarusijos žmonių akyse tapo draugu. Tik nežinia, kada gali ateiti laikai, kai ir demokratiniai politikai Baltarusijoje bus vertinami ne kaip grėsmė. Ir ar ateis tokie laikai? Gal viskas yra tik A. Lukašenkos noras išlikti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (22)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (74)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (133)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Į Vilnių sugrįžta skrydžiai

Vilniaus oro uoste ketvirtadienį po rekonstrukcijos atidarytas kilimo ir tūpimo takas. Pirmasis...

D. Adomaitis į Rygą išsivežė 14 kandidatų – su vienu atsisveikinta (20)

Iki 2017 metų Europos krepšinio čempionato likus 14-ai dienų Lietuvos rinktinės treneris...

Vilniuje susituokė menininkė J. Vaitkutė: mūsų susitikimas tapo lemtingu (9)

Ketvirtadienio popietę Vilniaus santuokų rūmuose už savo mylimojo, komunikacijos specialisto...

R. Karbauskis tapo seneliu (68)

Ramūno Karbauskio šeimą aplankė džiugi žinia – jo sūnus Justinas Karbauskis su žmona...

Akibrokštas: valstybinė įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį (161)

Palangos girininkijoje dirba ne vien tik miškininkai. Kaip išsiaiškino DELFI, jų ten mažuma....

Automobilių gamyboje – nauja aukso kasykla (10)

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų...

Kanadietė pamestą sužadėtuvių žiedą po 13 metų rado netikėtoje vietoje (8)

Prieš daugiau nei dešimt metų šeimai priklausančiame ūkyje kanadietė Mary Grams pametė savo...