„Lietuva siunčia savo pasiuntinius į Maskvą, gauna užtrenkiamomis aukštosios mokyklos durimis per nosį ir kartu aiškų atsakymą. Lietuva apsimeta, kad atsakymo nesuprato.Tas prakeiktas nuolankumas ir neveiklumas nesukuria vertybės“, - sako diplomatas, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška interviu savaitraščiui „Atgimimas“.
Albinas Januška
© ELTA
– Stebėtojui iš šalies gali susidaryti įspūdis, kad valdžia nežino, kaip bendrauti su Rusija, kokių santykių link ji veikia. Ar yra bendras sutarimas valdančiojoje koalicijoje dėl santykių su Rusija taktikos?

– Lietuva tiek Rusijos, tiek Baltarusijos atžvilgiu turi veikti draugiškų kaimyninių santykių linkme. Tiesiog toks yra ir dvišalių sutarčių, ir vidaus politikos mandatas. Tačiau įgyvendinimo supratimas skiriasi. Natūralu, kad jis skiriasi tarp valdžios ir opozicijos. Tas skirtumas šiandien yra ir mūsų užsienio politikos stiprumas – mūsų veikimo pliuralizmas pasiekia daugiau taikinių užsienyje.

Įprasta praktika, kai politologai, žurnalistai, politikai apie dvišalių santykių problemas kalba daugiau, atviriau – tai paaiškina, sustiprina diplomatinį veiksmą. Neįprasta, kai valdančioji koalicija ar dar aukštesni asmenys, atsakingi už užsienio politiką, paverčia ją pliurpalizmu.

Gaila, kad mūsų veikimas kartais yra diktuojamas sensacijų, aukštų politikų atstovų spaudai poreikių, o ne giluminių ir strateginių valstybės interesų. Arba kai atrodo, kad tie interesai jau tiek žinomi, kad nebereikia nei patarėjų, nei URM nuomonės. Santykiai tarp valstybių dažniausia yra derybos, o jie per dažnai virsta interviu ar pareiškimais spaudai, kurie savo ruožtu daugiau orientuoti į vidaus politikos poreikius. Norisi mažiau žodžių infliacijos, norisi girdėti Prezidentą, kurio žodis yra tiek svarus, kad tampa gaire politikai. Tiek apie techniką ir politikos efektyvumą.

Rusija puikiai naudojasi skirtingų interesų raiška Europos Sąjungoje. Visiems aiški ES priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių. Mažai kas kalba apie tai, kad Rusija, neprekiaudama su ES ir JAV, arba bankrutuotų, arba taptų Kinijos interesų provincija. Rusijai ES atiduoda beveik viską, o iš jos dažnai gauna tik „karštą pažadų orą”.
Albinas Januška:

Santykiai su Rusija yra ir geri, ir sudėtingi, ir visada kupini netikėtumų. Rusai geri, bet Rusija mums atrodo klastinga. Rusijai, kaip ir Lietuvai, sunkiai suprantami kompromisai. Bet ir Lietuvai, ir Rusijai užteko sveiko proto susitvarkyti savo kaimynystę, atsitverti tvora, bet pasidaryti vartelius.

Rusija puikiai naudojasi skirtingų interesų raiška Europos Sąjungoje. Visiems aiški ES priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių. Mažai kas kalba apie tai, kad Rusija, neprekiaudama su ES ir JAV, arba bankrutuotų, arba taptų Kinijos interesų provincija. Rusijai ES atiduoda beveik viską, o iš jos dažnai gauna tik „karštą pažadų orą”.

Kai kyla problemos, tai Rusija pamiršta strateginius santykius su ES, kreipiasi į dvišalius santykius, viską susitvarko ir dar gauna apdovanojimą. Ar ne Rusijos pergalė, kai ES ir Rusijos viršūnių susitikime Londone nebuvo kalbama apie sienos pasirašymo klausimus su Estija ir Latvija?

– Pastarosiomis dienomis pasigirdo naujų siūlymų dėl santykių su Rusija. Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis teigia, kad Lietuvos politika yra konfrontacinė, ir siūlo daugiau nuolankumo. Kaip vertinti šiuos pasiūlymus? Tai populizmas, prorusiškumo apraiškos ar vis dėlto svarstytinos pastabos?

– Rusijoje yra asmenų, siekiančių suprasti draugiškų santykių su Lietuva esmę. Jų yra ir Rusijos valdžioje, Užsienio reikalų ministerijoje. Tačiau Rusijoje vis mažiau nuomonių įvairovės ir daugiau blogai galvojančių apie Lietuvą. Skirtingai nuo kai kurių socialdemokratinių užsienio politikos rašytojų, nemanau, kad dėl to kalta Lietuva ar jos politikai. Rusija pilna jėga siekia įgyvendinti savo interesus, tuo tarpu Lietuva negali apsiginti derybomis, o tik principais ir kantrybe. Bet jei Lietuvoje pritrūksta jėgos arba Rusijos pajėgumai ją užgesina, tai yra mūsų pačių pakrikimo klausimas.

Tarp mūsų valstybių dabar vyrauja du santykių srautai. Vienas – oficialus, kuriame bendraujama vizitais, derybomis, komisijomis, notomis, laiškais, o kitas – neformalus, kur visiškai funkcionuoja jėgos politika, užkulisiniai susitarimai, privatūs interesai ir juos palaikantys pinigai bei spec. tarnybų įtakos. Kam derėtis, jeigu galima gauti. Kriminalinis biznis naudoja nešvarius pinigus. Didžiosios kompanijos perka savo įvaizdį. Dabar taip vadiname veiksmus, kai perkami straipsniai ar ištisi leidiniai, kai perkama politikų nuomonė. Pigiau nusipirkti nei įtikinti. Kai kada jau net nesistengiama maskuoti manipuliacijų pinigais ir įtakos agentų politikoje. Arba tiesiog pastarieji jaučiasi tiek saugūs, kad dėl Lietuvos moralinio sutrikimo nebereikia slėptis. Lietuva siunčia savo pasiuntinius į Maskvą, gauna užtrenkiamomis aukštosios mokyklos durimis per nosį ir kartu aiškų atsakymą. Lietuva apsimeta, kad atsakymo nesuprato.

Tas prakeiktas nuolankumas ir neveiklumas nesukuria vertybės.

Bet takeliu pro vartelius pas kaimynus galima nueiti. Mums ir Rusijai reikia demarkuoti sieną, reikia sutarties dėl Nemuno, reikia tranzito ir kelionių į Kaliningradą, reikia investuoti ir prekiauti.

Bet reikia padėti Gruzijai, Ukrainai, Moldovai, jei Rusija iki šiol demonstruoja, kai tai – jų neliečiamas manipuliacijų objektas. Šių valstybių saugumas yra ir Europos saugumas.

– Kaip vertinate vis garsesnius raginimus keisti izoliacinę politiką A.Lukašenkos režimo atžvilgiu? Ir Prezidentas V. Adamkus, ir premjeras A. Brazauskas bendravo su oficialios Baltarusijos valdžios atstovais, tarsi bandydami šiltinti santykius, bet tai sulaukia nekokių atgarsių iš JAV, kai kurių ES pareigūnų. Kodėl?

– Nei A.Brazauskas, nei V.Adamkus su režimu kalbėtis nemato prasmės. Jie nori kalbėtis su žmonėmis. Jie nori padėti baltarusiams, kurie nori gyventi geriau. Jie nori kalbėtis ir su tais, kurie dabar gyvena gerai, bet vien dėl to nenusikalto savo tautai.

Tarp mūsų valstybių dabar vyrauja du santykių srautai. Vienas – oficialus, kuriame bendraujama vizitais, derybomis, komisijomis, notomis, laiškais, o kitas – neformalus, kur visiškai funkcionuoja jėgos politika, užkulisiniai susitarimai, privatūs interesai ir juos palaikantys pinigai bei spec. tarnybų įtakos. Kam derėtis, jeigu galima gauti.(...)Pigiau nusipirkti nei įtikinti.
Albinas Januška:

Kaip rodo ir mūsų posovietinės Lietuvos pavyzdys, pasikeitus dabartinei valdžiai Baltarusijoje, dauguma biurokratų ir politikų liks savo vietose. Visiška liustracija mūsų kraštuose neįmanoma, nes nebuvo iki šiol įmanoma švariai moraliai ir teisingai atskirti sąmoningo bendradarbiavimo nuo paprasto egzistavimo ir nesipriešinimo faktų. Baltarusijoje yra daug žmonių, kurie dirba šiai valstybei, laikydami ją sava, net ir sąlygomis, kurios jiems asmeniškai nepriimtinos. Jei šie žmonės dabar patenka į izoliacinį sluoksnį, galbūt tai yra neteisinga ir galbūt tai reikia pamažu keisti.

Yra asmenų Baltarusijoje, kurie, mūsų ir likusios Europos nuomone, yra rimtai prasižengę savo tautai. Mes šiuo metu gana silpni ir galime juos nubausti tik neįleisdami į Europos Sąjungą.

Tačiau, kaip kas Lietuvoje norėtų, pakeisti izoliacinės politikos asmeniškai Baltarusijos prezidento atžvilgiu niekas negalės. Tai neįmanoma. Nei Europa, nei Amerika, nei Lietuva Europoje, net ir Rusija nieko nepakeis. Pakeisti gali tik pats Baltarusijos prezidentas. Jei kas kitaip sako Baltarusijos prezidentui, tai meluoja. Save apgaudinėja ir tie, kurie tiki, kad valdžia yra amžina. Gerai, jei ateina tik atpildo, o ne keršto akimirka. Ir, beje, niekas niekada Lietuvai nesuteiks jokių specialių įgaliojimų, skirtingų nuo likusios Europos, nes nėra tokio mechanizmo, nes nesuprantama Europos Sąjungos esmės.

Oficialioji Baltarusijos valdžia dažnai kritikuoja mus už per didelę paramą opozicijai. Kita vertus, daug kam atrodo, kad ES per mažai remia demokratijos ir pilietinės visuomenės plėtrą.

Tačiau nei ES, nei JAV XXI amžiuje nepripažins naujų aneksijų, pasinaudojant nedemokratinių valstybių silpnumu.

– Ne tik Rytų kryptimi Lietuva yra šiek tiek išsiblaškiusi, bet vis garsiau būgštaujama, kad Europos Sąjungoje mūsų pozicija nėra gana veiksmingai atstovaujama. Ko reikia, kad pagaliau Lietuva suformuluotų naujus tikslus ir jų sistemingai siektų? Ar tai galėtų pakeisti dabar vykdoma diplomatinio korpuso reforma?

– Efektyvumas galėtų būti daug geresnis. Lietuva bus lyderė, kai lyderiais taps mūsų valstybės vadovai.

Kiekvienas lietuvis žino, ko siekia Europoje. Ir beveik visi to paties. Receptas tas pats, tik padažas skirtingas. Visiems geresnis gyvenimas yra tikslas. Tik gal vieniems atrodo, kad integravimasis per geresnį lėšų perskirstymą ir tobulas finansines perspektyvas yra tiesesnis kelias, kiti bando į tai ateiti aplinkiniais keliais per Gruziją. Šiuo metu nėra atsakymo, kas bus greičiau. Dėl to verta ginčytis. Ir daryti reformas visur, taip pat ir URM. Reformas, kurias vėl netrukus reikės reformuoti.

– Kokios Lietuvos galimybės palenkti Baltijos šalių pusėn didžiąsias ES valstybes – Vokietiją ir Prancūziją? Ar tai, kaip V.Adamkus kalbėjosi su Vokietijos lyderiais šią savaitę, t.y. aiškiai įvardydamas, kad Vokietija aukoja Baltijos valstybių interesus, yra tinkamas kelias?

– Kartais reikia kalbėti aiškiai, kartais – ne.

To nelemto dujų vamzdžio istorijoje buvo vienas ir tik vienas momentas, kai mes turėjome galimybę lemti procesą. Aš kalbu apie realią pozityvią įtaką, o ne neigimus ar politinius pareiškimus. Mes galėjome susitarti tada, kai su vokiečiais ir rusais privatizavome „Lietuvos dujas”.

Prisiminkim, ką 2002 m. pavasarį viešai sakė Lietuvos Prezidentas V.Adamkus: „Susidaro įspūdis, kad „Lietuvos dujas” Vyriausybė privatizuoja kaip eilinę įmonę, nesuvokdama šio objekto strateginės reikšmės. Ne kartą pabrėžiau, jog privatizavimo sutartys būtinai turi įpareigoti strateginius investuotojus sujungti mūsų dujotiekį su Vakarų dujų tinklais ir nutiesti tranzitinį dujotiekį per Lietuvą. Atrodo, kad šio svarbaus tikslo Vyriausybė kol kas nepasiekė. Jeigu toks liks ir galutinis derybų rezultatas, tai bus išduoti strateginiai Lietuvos interesai”.

Tada buvo pasirinkti kiti privatizavimo tikslai, beje, dėl to mes iki šiol pigiausiai ES perkame dujas.

O tam, kad, norint kalbėtis apie dujotiekius, nebūtina važiuoti į Maskvą ar Berlyną. Vokietija ir Rusija yra Vilniuje, „Lietuvos dujose”. Ir su jomis pirmiausia reikia tartis.

Ir Prancūzija, ir Vokietija, ir Italija, ir Didžioji Britanija turi savo interesų Rusijoje. Šie interesai kartais nesutampa su Lietuvos interesais. Kas turi kam nusileisti?

Ko mes norime? Norime, kad su mumis šie interesai būtų aptariami. Tada galima ieškoti kompromisų. Tada ir ES veiks vieningiau, tada ir Rusija turės atsižvelgti į tuos bendrus interesus. Ar tai įmanoma? Taip, tik, deja, ne šiandien.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (32)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (75)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (136)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Į Vilnių sugrįžta skrydžiai (1)

Vilniaus oro uoste ketvirtadienį po rekonstrukcijos atidarytas kilimo ir tūpimo takas. Pirmasis...

D. Adomaitis į Rygą išsivežė 14 kandidatų – su vienu atsisveikinta (20)

Iki 2017 metų Europos krepšinio čempionato likus 14-ai dienų Lietuvos rinktinės treneris...

Vilniuje susituokė menininkė J. Vaitkutė: mūsų susitikimas tapo lemtingu (9)

Ketvirtadienio popietę Vilniaus santuokų rūmuose už savo mylimojo, komunikacijos specialisto...

R. Karbauskis tapo seneliu (67)

Ramūno Karbauskio šeimą aplankė džiugi žinia – jo sūnus Justinas Karbauskis su žmona...

Akibrokštas: valstybinė įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį (162)

Palangos girininkijoje dirba ne vien tik miškininkai. Kaip išsiaiškino DELFI, jų ten mažuma....

Automobilių gamyboje – nauja aukso kasykla (10)

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų...

Kanadietė pamestą sužadėtuvių žiedą po 13 metų rado netikėtoje vietoje (8)

Prieš daugiau nei dešimt metų šeimai priklausančiame ūkyje kanadietė Mary Grams pametė savo...