aA
Šiomis dienomis Rygoje vieši pirmasis Rusijos Federacijos prezidentas Borisas Jelcinas. Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga svečiui įteiks aukščiausią šalies apdovanojimą – Trijų Žvaigždžių I laipsnio ordiną (Didįjį Komandoro kryžių). Apdovanojimas B. Jelcinui skiriamas Latvijos Respublikos pripažinimo 15-ųjų metinių ir jo paties 75-ųjų gimimo metinių proga.
Alvydas Butkus
Alvydas Butkus
Trijų Žvaigždžių ordinas paprastai skiriamas už didelius nuopelnus Latvijai. 1991 m. rugpjūčio 24 dieną B. Jelcinas pasirašė įsaką dėl Latvijos (taip pat ir Lietuvos bei Estijos) valstybinio suverenumo – šitaip Rusija oficialiai pripažino Latvijos nepriklausomybę.

„Jelcinas – Latvijos rusų išdavikas!“

Buvusį Rusijos prezidentą Latvijos rusų visuomeninės organizacijos pasitinka sugniaužtais kumščiais. Artėjant vizitui, jos paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, jog: „sutikęs priimti ordiną, Jelcinas ne tik eilinį kartą išduoda Latvijos gyventojus rusus, bet ir solidarizuojasi su nedemokratine nacionaline Latvijos Respublikos politika.“

Pareiškime sakoma, kad, anot istorikų ir politologų, Latvijos nepriklausomybės pripažinimo aktas buvęs pasirašytas pernelyg skubotai, o pats jo tekstas esąs parengtas neprofesionaliai – mat dokumente net neužsimenama apie tautinių mažumų teisių išsaugojimo garantijas. Pasak pareiškimo autorių, tuo istoriniu momentu, kai buvo galima apibrėžti normalų teisinį statusą žmonių, ne savo valia (sic!) atsidūrusių svetimoje šalyje, Rusijos vadovybė ir pats Jelcinas nesugebėjęs ar nenorėjęs pasinaudoti tomis sąlygomis ir savo tėvynainius Latvijoje palikęs likimo valiai.

Rusų visuomeninių organizacijų nuomone, viso to loginė seka buvo Latvijos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. spalio 15 d. sprendimas padalyti visuomenę į piliečius ir nepiliečius ir šitaip atimti politines teises iš trečdalio šalies gyventojų, daugiausia nelatvių. Pareiškime šmėsčioja tokios stereotipinės frazės, kaip „Latvijos rusų gyventojų politinė diskriminacija“, „prievartinės asimiliacijos pavojus“, „valdantysis latvių nacionalradikalusis politinis elitas“, „latviška Latvija“ ir pan. Pareiškimą pasirašė Latvijos rusų bendruomenių jungtinis kongresas, Latvijos rusų bendruomenė, Daugpilio rusų bendruomenė, Jelgavos rusų kultūros bendruomenė „Večė“, Liepojos rusų bendruomenė, Rėzeknės rusų bendruomenė „ROR“, Rygos rusų regioninė bendruomenė.

Pareiškime nauja nebent tai, kad rusų bendruomenių atstovai visų kitų Latvijos tautinių mažumų nebetraktuoja kaip rusakalbių ir nebešneka jų vardu. Net statistika yra kuklesnė – nepiliečių 1991 m. nurodomas tik trečdalis, o ne pusė, nutylint, kad šiuo metu visi nepiliečiai Latvijoje sudaro ne 33, o tik 18 proc. šalies gyventojų. (Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad iš 630 tūkst. Latvijos rusų pilietybės šiuo metu neturi 44 proc., iš 84 tūkst. baltarusių – 65 proc., iš 54 tūkst. ukrainiečių – 73 proc.)

Prieš keletą metų su statistika būdavo manipuliuojama drastiškiau. Buvo tvirtinama maždaug taip: jei Latvijoje yra 2,5 mln. gyventojų, o iš jų 1,3 mln. latvių, tai likusieji yra rusakalbiai ir visų jų teisės yra pažeidinėjamos. Kiek iš tų „rusakalbių“ kitataučių mokėjo latviškai ir nesiskundė savo teisių pažeidinėjimu, propagandininkai nesuko galvų. Pasilypėjusi ant šio pseudostatistikos laiptelio, Rusijos propaganda visam pasauliui nesidrovėdama skelbusi, jog Latvijoje gyvena daugiau kaip milijonas rusų. Iš tikrųjų milijonas su trupučiu susidarytų tik sudėjus visų trijų Baltijos valstybių rusus, iš kurių per 600 tūkst. būtų Latvijos rusai, apie 400 tūkst. – Estijos ir 200 tūkst. – Lietuvos.

Ekskursai į istoriją

Latvijos rusų organizacijos lygina dabartinę situaciją su tarpukario Latvijos vidaus politika, kai, pasak jų, „autoritarinio ir nedemokratinio režimo vadas Karlis Ulmanis stengėsi sukurti monolitinę tautinę valstybę“. Kitaip sakant, duodama suprasti, jog dabartinė politika yra tarpukario blogiuko prezidento K. Ulmanio politikos tąsa. To Ulmanio, kurio „režimą“ 1940 m. nuvertė ir latvių tautą iš buržujų nacionalistų vergijos išvadavo šlovingoji Raudonoji armija.

Istorijos interpretuotė Latvijos visuomenę dalija į dvi stovyklas. Alyvos papila ne tik vietinė rusakalbė ar Maskvos žiniasklaida, bet ir Rusijos diplomatai. Antai Rusijos ambasadorius Latvijoje V. Kaliužnyj buvo viešai pareiškęs, jog pilietybę gauti rusams trukdąs ir Latvijos istorijos egzaminas, kuriame iš jų, rusų, reikalaujama pripažinti sovietinės okupacijos faktą, o tai esąs ruso sielos prievartavimas, nes jis istorijos mokęsis iš kitokių vadovėlių ir visą tą istoriją nuo 1940 m. įsivaizduojąs visiškai kitaip.

Jau istorija daliai rusų tapęs ir jų gyvenimas Latvijoje. Čia sovietmečiu gimusieji ir užaugusieji teigia, jog už savo tėvų ar senelių veiksmus jie neatsako, Latvijos okupavimu jų neapkaltinsi, jų tėvynė esanti ne Rusija, o Latvija, ir jie savo tėvynėje norį turėti visas teises. Sau pavadinti jie net etnonimą sugalvoję – latvijec, kad skirtųsi nuo latvių (latyš) ir Rusijos rusų. Latvių kalba? O kam ji? Ar amerikiečiai, girdi, mokęsi indėnų kalbos? Arba britai Australijos aborigenų?

Viena Latvija – dvi visuomenės

Latvijos etnokultūrinę ir kalbinę situaciją lietuviui suprasti sunkoka, nes skiriasi nacionalinė gyventojų sudėtis ir bendravimo tradicijos. Lietuvoje lietuviai sudaro per 80 proc. gyventojų; šitas procentas mažai kito ir sovietmečiu. Lietuvos tautinės mažumos, be kelių išimčių, paprastai gerai mokėdavo ir moka lietuviškai.

Latvių procentas Latvijoje sovietmečiu tolydžio mažėjo dėl nuolatinės ir gausios slavų (rusų, ukrainiečių) imigracijos. Iki II pasaulinio karo latviai Latvijoje sudarė 77 proc. gyventojų (1935 m.). Po karo etninė situacija Latvijoje pasikeitė iš esmės – 1959 m. latvių buvo 62 proc., o 1989 m. – tik 52 proc. Šiuo metu latviai savo šalyje sudaro 59 proc.

Rusų procentas Lietuvoje sovietmečiu svyravo tarp 10 ir 12 (šiuo metu – apie 6 proc.), tuo tarpu Latvijoje jis didėjo nuo 26 (1959) iki 34 (1989) (šiuo metu rusai Latvijoje sudaro 28 proc. gyventojų; 1935 m. – 9 proc.). Rusai plūdo į Latviją kaip darbo jėga beatodairiškai plečiamai pramonei („broliška pagalba latvių tautai“), Latvijoje stengdavosi pasilikti ir į atsargą išėjusi sovietinė karininkija.

Dėl tokios disproporcijos visiškai suprantamas latvių atsisakymas 1991 m. priimti nulinį pilietybės variantą, kaip tai padarė Lietuva. Nuogąstauta, kad, turėdami balsavimo teisę ir net kojų gerai Latvijoje neapšilę, gausūs rusakalbiai imigrantai pateks į Saeimą bei savivaldybes ir pakreips šalies kelią NVS ar net atgal,. Rusijos link. Sovietmečiu Latvijoje rusų kalbos pozicijos įsitvirtino taip stipriai, kad mažai tepajudinamos iki šiol. De facto tai antroji valstybinė kalba Latvijoje. Dėl tų tradicijų Latvijoje susidarė dvi visuomenės: latviškai kalbanti (įskaitant ir kai kurias tautines mažumas) bei rusakalbė. Latvijoje kur kas labiau nei Lietuvoje aprusėjusi televizija – išskyrus nacionalinę TV, kiti kanalai net latvių kalbą subtitruoja rusiškai. TV produkcija, kurią Latvija eksportuoja į Lietuvą (pvz., XXI TV Filmu kanāls) irgi parengiama rusakalbei auditorijai. Kino teatruose filmai anglų ar kuria kita kalba subtitruojami abiem kalbomis vienu metu: latviškai ir rusiškai. Išliko tradicija į pareigūną ar pardavėją kreiptis pirmiausia rusiškai, ne latviškai, jei nežinoma, kokios jis tautybės.

Tad ir Latvijos rusakalbiams nėra jokio poreikio mokytis valstybinės latvių kalbos, nes visur sudarytos sąlygos išsiversti su rusų kalba. Nenuostabu, kad ir savanoriškas kultūrinis geto Latvijos rusams jokių integracijos keblumų nekelia. Vienintelis motyvas siekti pilietybės yra gauti teisę dalyvauti rinkimuose. Tačiau sovietmečiu gimusius „latvijcus“ žeidžia pilietybės gavimo sąlygos: kalbos, istorijos ir konstitucijos pagrindų egzamino laikymas bei tam tikras mokestis. Kaip pavyzdį „latvijcai“ pateikia Lietuvą – ten rusams pilietybė buvusi suteikta be jokių sąlygų.

Latvijoje leidžiami gausūs rusiški laikraščiai ir žurnalai savo straipsnių tonu dažnai primena Lietuvos „Jedinstvos“ stilių – atrodo, kad leidinys išleistas priešiškoje Latvijai valstybėje. Latvijoje susisuko lizdą liūdnai Lietuvoje pagarsėjusios Baltijos akademijos centras – Baltijos rusų institutas, taip pat Maskvos propagandinis TV ruporas – Pirmasis Baltijos kanalas.

Kiek nors keisti šią situaciją europėjimo link Latvijoje trukdo giliai šaknis įleidęs rusų kapitalas, kuris rusų kalbą pavertęs dar ir verslo kalba. Lietuvos verslininkai Latvijoje daugeliu atvejų irgi stiprina rusų, ne latvių kalbos pozicijas. (Lietuvos diplomatus šiuo požiūriu turbūt reikia mandagiai nutylėti.)

Tad rusai, palyginti su kitomis tautinėmis mažumomis, Latvijoje iš tikrųjų turi išskirtines teises. B. Jelcino vizito kritika jiems yra dar viena proga atkreipti į save dėmesį, siekiant strateginio tikslo: įforminti šį visuomenės dvilypumą ir de iure.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Sprendimas palikti Anušauską „prie suskilusios geldos“ rizikingas: jis turi kerštingo žmogaus įvaizdį (33)

Variantas, jeigu Arvydas Anušauskas liktų ir be krašto apsaugos ministro, ir be Seimo...

NT vystytojai griebiasi naujos strategijos kaip paskutinio šiaudo, tačiau pirkėjai turi išlikti budrūs (1)

Viešojoje erdvėje jau kuris laikas galima išvysti vieną nekilnojamojo turto (NT) vystytojų...

Dėl vairuotojų daromų klaidų siūloma privalomai kartoti mokymus įvardijo 5 dažniausiai daromas klaidas (15)

Eisme vairuotojams nepasitenkinimą kelia ne tik infrastruktūros problemos, tačiau ir kitų...

Rinkimų analitikas: 22 mln. balsų, kuriuos gavo Putinas, buvo suklastoti (10)

Apie 22 mln. balsų, kuriuos Vladimiras Putinas gavo per Rusijos prezidento rinkimus , buvo...

Žiaurus nusikaltimas Vilkaviškio rajone – savo namuose rasta nužudyta 95 metų moteris, girtas įtariamasis sulaikytas papildyta (1)

Pirmadienį Vilkaviškio rajone buvo įvykdytas žiaurus nusikaltimas. Pranešama apie rastą...

Įtampa tarp Izraelio ir JAV prasiveržė į viešumą (2)

Beveik kasdieniai skambučiai telefonu pasibaigė prieš kelis mėnesius. Dabar įtampa tarp Joe...

Skelbiami preliminarūs pirmųjų tarpinių patikrinimų rezultatai (1)

Nacionalinė švietimo agentūra skelbia pirmųjų tarpinių patikrinimų preliminarius apibendrintus...

Karas Ukrainoje. EVT pirmininkas: jei norime taikos, turime ruoštis karui Turkija pasirengusi bet kokiam vaidmeniui, kad padėtų Rusijai derėtis

Jei Europa nori gyventi taikiai, ji turi pereiti prie „karo ekonomikos“ režimo ir gerokai...

Orai vėl po truputį šils: galime sulaukti ir dviženklės temperatūros

Antradienio dieną Lietuvos orams įtaką darys aukštesnio slėgio laukas.