A.Bilotaitė. Ar Lietuva subrendo prisiekusiųjų teismui?

Mano manymu, prisiekusiųjų teismo atsiradimas padidintų teismų prestižą, skatintų piliečių įsiliejimą į valstybės gyvenimą, pasitikėjimo ir tikėjimo savo valstybe didinimą.

DELFI paskelbti apklausos rezultatai rodo, jog beveik pusė apklausos dalyvių – apie 47 proc. – norėtų, kad teismuose bylas kartu su teisėjais nagrinėtų ir visuomenės atstovai. Tokiu būdu visuomenė per savo atstovus kartu su teisėjais galėtų vykdyti teisingumą. Ši sistema Lietuvai nebūtų naujovė – tarėjų pagalba teismai naudojosi ir anksčiau, tačiau tokia tvarka buvo panaikinta 1995 m.

Gyventojai į tokias pareigas žvelgtų atsakingai

Nors ir ne viskas, kas vyksta šiandien teisinėje sistemoje, yra gerai, tačiau negalime teigti, jog ši sistema yra niekam tikusi. Dabartine tvarka, kai sprendimas byloje yra išimtinai teisėjo kompetencija, patenkinti 44,5 proc. apklaustų piliečių. Tačiau kiek daugiau nei 40 proc. norėtų, kad sprendimus teisėjai ir visuomenės atstovai priiminėtų kolegialiai.

Taigi visuomenė yra pasiruošusi šiems pokyčiams. Nesutikčiau ir su nuomone, kad turėtume bijoti visuomenės teisėjų dėl galimo Linčo teismo – tą rodo ir apklausos rezultatai. Nors beveik pusė apklausos dalyvių šią idėją vertina teigiamai, patys į tokias pareigas nesiveržtų. Tai rodo, jog žmonės atsakingai žiūri į šias pareigas, supranta, kad reikalingos specifinės žinios, išsilavinimas. Net 52,3 proc. respondentų tokių pareigų užimti nepageidautų.

Žinoma, pasirinkę šį kelią, turime išnagrinėti visus visuomenės dalyvavimo teismų sistemoje modelius, išdiskutuoti šiuos klausimus ir priimti mums tinkamą piliečių dalyvavimo formą.

Apstu užsienio pavyzdžių

Šiam pasirinkimui ypač naudinga kitų šalių patirtis. Tarėjų institutas veikia Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur. Kai kuriose valstybėse visuomenės atstovų dalyvavimas vykdant teisingumą įtvirtintas pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje. Tačiau nagrinėjamos bylos, paskirtis bei pačios patarinėjimo formos yra skirtingos.

Galbūt kaip labiausiai mums priimtiną pavyzdį galima panagrinėti kaimynų – vokiečių atvejį. Vokietija turi ilgai susiformavusią patirtį: neprofesionalių teisėjų institutas Vokietijoje turi labai senas tradicijas, jis minimas jau viduramžiais. Tarėjai ir bylos nagrinėjimo metu, ir skiriant nuosprendį turi lygias su etatiniais teisėjais teises, ir kai kuriais atvejais balsuojant jų balsas gali nulemti bylos nagrinėjimo rezultatus. Būti tarėju – svarbi pareiga ir garbė kiekvienam Vokietijos piliečiui.

Kad juo taptum, reikia pereiti griežtą atranką. Tarėjais renkami visuomenėje gerbiami, turintys nepriekaištingą reputaciją, atitinkamą išsilavinimą ir didelę gyvenimo patirtį asmenys. Kiekviena savivaldybė paskelbia siūlomų tarėjų sąrašus, kuriuose pateikiama bent dvigubai daugiau pavardžių nei reikia (vienus nominuoja savivaldybių tarybos, kitus – profsąjungos, bažnyčios, arba jie parenkami tiesiog iš gyventojų registro). Sąrašai skelbiami viešai ir per savaitę gyventojai gali išsakyti savo abejones, prieštaravimus dėl kai kurių kandidatų tinkamumo. Galiausiai su visuomenės pagalba formuojamas galutinis tarėjų sąrašas.

Dažniausiai kriterijai panašūs: amžius nuo 25 iki 70 metų, tarėjai skiriami 5 metų kadencijai. Per metus jie dalyvauja ne daugiau kaip 12-je planinių posėdžių, o dalyvavimo grafikas nusprendžiamas burtų keliu. Be šių dažniausiai standartinių kriterijų, yra svarbi ir parėjo kompetencijos bei patirtis: kai kuriose teismų šakose numatyta, kad garbės teisėjais gali būti šaukiami tik tam tikros srities specialistai, turintys ilgametę profesinę patirtį. Tiesą pasakius, nematau kliūčių, kodėl Lietuvoje negali įsigalėti panaši tvarka.

Jaunimas pritarė tarėjų institutui

Birželį kartu su įvairių partijų jaunimu surengėme Seimo simuliatorių – jau tradicija tapusį renginį, kurio metu diskutavome apie visuomenės įtraukimą į teismų sistemą. Po diskusijų dauguma renginio dalyvių (penkių balsų persvara) pritarė rezoliucijai, palaikančiai visuomenės įtraukimą į teismų sistemą. Toks jaunimo pasirinkimas – Prezidentės bei Premjero visuomenės įtraukimo į teismų sistemos palaikymas dar kartą privertė apmąstyti šią idėją.

Nors vyrauja nuomonė, kad tarėjai labiausiai reikalingi administracinėse bylose, tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad piliečiai galėtų dalyvauti ir nepilnamečių bylose (kaip tai daroma Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje), civilinėse bylose (Norvegija, Švedija, Danija), netgi baudžiamųjų procesų likimas tokiose šalyse kaip Dalija, Jungtinė Karalystė ar Ispanija, priklauso nuo piliečių sprendimų.

Visuomenės įtraukimas į teismų sistemą būtų pasitikėjimo parodymas piliečiams, tačiau ne mažiau svarbus argumentas – pagalba teisėjams. Pasak Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos pirmininko Virgilijaus Valančiaus, Apylinkių teismų krūvis per trejus metus išaugo daugiau negu dvigubai, o jiems skiriami biudžeto asignavimai nedidėja. Vis didesni ir kitų teismų darbo krūviai. Tai neigiamai veikia bylų nagrinėjimo spartą bei kokybę. Tokiu atveju kyla klausimas ir dėl teisėjų kompetencijos, ir dėl priimtų sprendimų teismo salėje. 

Šalyse, kuriose tarėjų dalyvavimą teismų sistemoje apibrėžia Konstitucija, sakoma, jog visuomenės atstovai privalo vadovautis tik įstatymais ir savo sąžine. Tikiu, kad suteikdami šią galimybę Lietuvos piliečiams skatinsim bendrumo ir atsakomybės jausmą.