A. Nemunaitis. Kas turėtų pasikeisti, kad pagerėtų kiekvieno vilniečio gyvenimas?

 (17)
Buvusi miesto valdžia nuveikė tikrai daug Vilniaus labui. Jų dėmesys buvo sukoncentruotas į didelius ir „skambius“ projektus, kaip „Air Lituanica“, „CicloCity“, „Vilnius veža“ ar elektroninė darželių rezervavimo sistema.
Aleksandras Nemunaitis
Aleksandras Nemunaitis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ateityje dabartinio mero partiečiai žada apsodinti miestą obelimis ir kriaušėmis, pastatyti nacionalinį stadioną (vėl?), atgaivinti Sporto rūmus (vėl?), renovuoti Neries krantines, įrengti požeminius šiukšlių konteinerius ir pan.

Tik ar tikrai jų dėmesys krypsta ten, kur būtina ir reikalinga kiekvienam miesto gyventojui? Ar paprasto vilniečio gyvenimas tikrai pagerės, jei miesto valdžia suinvestuos milijonus į avialinijas ir ar tikrai miestas neturi didesnių problemų nei nacionalinio stadiono statybos?
Kiti į miesto valdžią norintys patekti kandidatai garsiai akcentuoja kitus rūpesčius – miesto skolos, didesnis skaidrumas, mažiau korupcijos, komunalinis ūkis, ugdymo sistema.

Bet ar kas nors paklausė pačių vilniečių – ko jiems reikia ir ko jie tikisi iš naujos miesto valdžios? Kas turi pasikeisti, kad pagerėtų kiekvieno vilniečio gyvenimas?

Pats atstovauju vidutinę vilniečių šeimą – su žmona auginame 2 vaikus (trečias pakeliui, taigi greitai būsime didesnė nei vidutinė vilniečių šeima), gyvename standartiniame daugiabučių rajone ir turime automobilį.

Mūsų draugai – taip pat jaunos šeimos – kartu su jais dažnai gilinamės į mums aktualias problemas, kurių kol kas miesto valdžia neišsprendžia.
Kokios tos eilinei vilniečių šeimai aktualios problemos? Tikrai nekeliame klausimų, ar „Air Lituanica“ skraidins į dar vieną Europos miestą ir ar „CicloCity“ pastatys daugiau dviračių nuomos bazių. Mums svarbios paprastos ir žemiškos bėdos: sąskaitos už šildymą, vaikų išleidimas į darželį, parkavimo aikštelės daugiabučių kiemuose, transporto sistemos sutvarkymas, saugumo mieste užtikrinimas.

Todėl reikėtų visų pirma sutvarkyti buitiškas ir aktualiausias kiekvienam miestiečiui problemas: sumažinti sąskaitas už šildymą, renovuoti šilumos trasas; didinti darželių kiekį mieste arba sukurti kompensavimo mechanizmą šeimoms, kurios negavo darželio; gerinti viešojo transporto sistemą; renovuoti daugiabučių namų infrastruktūrą, atnaujinti kiemus ir vaikų žaidimų aikšteles; plėsti automobilių stovėjimo aikšteles, ir tik tuomet žvalgytis į dangų ieškant kur dar realizuoti savo idėjas ir energiją, kai visos kitos problemos jau bus išspręstos.

Remiantis statistika, galima pažiūrėti į įvairių projektų aktualumą. Šiuo metu Vilniuje gyvena apie 560 000 gyventojų. Iš jų 16 proc. vaikų (1-15 metų), 67 proc. darbingo amžiaus miestiečių ir 17 proc. senjorų.
Daugiau nei pusė vilniečių gyvena senos statybos daugiabučiuose, kur tenka mokėti milžiniškas sąskaitas už šildymą. Ypač tam jautrios gyventojų grupės – pensinio amžiaus žmonės ir jaunos šeimos su vaikais, kuriems reikia įsitvirtinti. Jų išlaidos šildymui sudaro didžiąją dalį pajamų žiemos metu ir tenka intensyviai taupyti, riboti save ar netgi skolintis. Kadangi tai liečia didžiąją dalį miesto gyventojų, tai turėtų būti pagrindinis prioritetas naujos valdžios planuose.

Kita opi tema – miesto transporto sistema. Remiantis statistikos departamento duomenimis Vilniaus mieste šiuo metu yra registruota apie 255 000 lengvųjų automobilių. Vadinasi, beveik kas antras vilnietis vairuoja automobilį ir su juo vyksta į darbą, veža vaikus į mokyklą arba darželį ir turi jį kažkur parkuoti. Pradėkime nuo to – kad pirmiausiai susiduriama su parkavimo problema, ypač senos statybos daugiabučių kiemuose. Tėvai vežantys vaikus į darželį, kurie „pasislėpę“ daugiabučių kiemuose, puikiai žino linksmybes rytais, kai tenka prasilenkti siaurose gatvelėse. O galiausiai laukia ilgos piko valandos kamščiuose...

Akivaizdu, kad kas antram miestiečiui aktuali transporto sistema – taip, individualių automobilių mieste labai daug, bet ar dėl to nėra kalta viešojo transporto sistema? Viešojo transporto kainos pastaruoju metu stipriai išaugusios, nėra patogių maršrutų, nepakankamas važiavimo dažnis. Paimkime palyginimui Vienos viešojo transporto sistemą. Vienoje viešojo transporto sistemą sudaro metro, autobusai ir tramvajai. Su jais bet kurią miesto vietą pasiekti galima ištisą parą! Ir mėnesinio bilieto kaina visoms transporto priemonėms bendrai yra tik 30 eurų! Net piko valandomis mieste beveik nėra kamščių, mažesnis užterštumas, daug mažiau avarijų ir labai aktyvus miestiečių gyvenimas – jie bet kuriuo paros metu gali nuvažiuoti pas draugus, į restoraną ir grįžti viešuoju transportu. Vienoje gyvenantys lietuviai teigia, kad net nesvarsto nuosavo automobilio įsigijimo, nes su viešuoju transportu daug patogiau ir pigiau.

Mažamečius turinčioms šeimoms itin aktuali plačiai nuskambėjusi registravimo į darželius sistema ir vietų juose gavimas. 2014 m. Vilniuje buvo apie 31 000 darželinukų. Praėjusių metų rugsėjo mėnesio duomenimis darželiuose vietos negavo beveik 700 vaikų. Ką tik Santariškėse duris atvėrė naujas darželis, galintis priimti 240 vaikų ir kurio statybos kainavo apie 13 mln. litų. Prisiminkime, kad į „Air Lituanica“ veiklą jau suinvestuota daugiau nei 30 mln. litų, o už tiek buvo galima pastatyti dar 3 darželius ir visi praėjusį rudenį į darželius nepatekę vaikučiai laimingi galėtų juos lankyti, o tėveliai grįžti į darbus ir mokėti mokesčius valstybei. Logiškiau būtų, jei avialinijomis rūpintųsi valstybė ir atitinkamos ministerijos, o ne savivaldybė, kuri turi aktualesnių klausimų ir skendi skolose. „Air Lituanica“ 2014 metais perskraidino 132 000 keleivių, kas apima ir užsienio gyventojus, ir kitų miestų gyventojus. Tai ar tikrai tai turėtų rūpėti kiekvienam vilniečiui, kurių geriausiu atveju tik kas 5-6 pasinaudojo avialinijos paslaugomis?

Jau nekalbant apie „CicloCity“ paslaugas – kaip skelbiama viešai prieinamoje informacijoje tik apie 8000 vilniečių ir miesto svečių pasinaudojo oranžinių dviračių nuoma. Tai lašas jūroje palyginus su jaunų šeimų skaičiumi (Vilniaus mieste auga apie 90 000 iki 15 metų vaikų), kuriems svarbu kiemuose įrengtos žaidimų aikštelės vaikams.

Kiekvienam vilniečiui rūpi, kaip susimokėti sąskaitas už šildymą ir tikrai nelieka pinigų aviabilietui į Paryžių. Jaunai mamai svarbu, kaip gauti savo vaikučiui darželį, kad ji išsaugotų savo darbo vietą ir papildomas šeimos pajamas. Ir galbūt jauna šeima atvažiuotų pasivaikščioti su vaikais atnaujintomis Neries krantinėmis, jei transporto sistema nebūtų tokia nepatogi ir brangi, o parkavimo paslaugos cente nekainuotų tiek daug.

Visuomet verta įsiklausyti į miesto gyventojų poreikius, kurie sumoka mokesčius taip papildydami savivaldybės biudžetą, o ne kurti idėjinius ir tik saujelei žmonių reikalingus projektus.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Aktualijos

Agurkinių gaują išdavęs Šūdmaišis – dar vienoje narkotikų istorijoje siejamas su „pupyte”  (109)

2016 liepos mėn. 24 d. 19:52
Ar tikėtina versija, kad atgailaujantis ir valstybės bei pareigūnų globą įgijęs asmuo gali toliau nevaržomai daryti sunkius nusikaltimus? Ir netgi dalyvauti kaip tarpininkas prekiaujant narkotinėmis medžiagomis? Pasirodo, kad taip.

Aistros dėl J. Jefimovos: Rusijoje – ir sąmokslo teorijos, ir griežtas superžvaigždės žodis (378)

2016 liepos mėn. 24 d. 19:58
Julija Jefimova, Aleksandras Popovas (AFP-Scanpix nuotr.)
DELFI montažas
Paaiškėjus, kad Tarpautinis olimpinis komitetas (TOK) Rusijos delegacijai leido dalyvauti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, tačiau durys į Braziliją užsivėrė anksčiau į dopingo skandalus įsipainiojusiems rusų atletams, plaukikės Julijos Jefimovos situacija atsidūrė dėmesio centre. Yra naiviai besitikinčių, kad išimtį 24-erių sportininkei padarys Tarptautinė plaukimo federacija (FINA), yra kuriančių sąmokslo teorijas tačiau kai kurie rusų autoritetai tokias viltis vadina absurdiškomis.

Nekaltas pasisėdėjimas baigėsi bjauria liga (15)

2016 liepos mėn. 24 d. 21:53
Ne tik nuodingasis Sosnovskio barštis ar pūslėmis odą nudeginanti lietuviška rūta gali pridaryti rūpesčių, patyrė dvi studentės, prigulę ant žolės pasikaitinti saulutėje.

Ispanų įveikti nepavyko: Lietuvos dvidešimtmečiams – Europos sidabras K. Žemaitis – simboliniame penkete (78)

2016 liepos mėn. 24 d. 20:32
Lietuvos jaunimo U-20 krepšinio rinktinė finale kovojo su Ispanija
FIBA nuotr.
Trečią kartą per savaitę Ispanijos krepšininkų lietuviams palaužti nepavyko. Kontrolinėse rungtynėse Jono Kazlausko treniruojama Lietuvos nacionalinė ekipa du kartus įveikė tituluotus varžovus, tačiau Europos dvidešimtmečių (U-20) čempionato finale Helsinkyje Tomo Masiulio auklėtiniai pralaimėjo ispanų bendraamžiams 55:68 (17:17, 15:23, 14:12, 9:16) ir iškovojo sidabrą.

Toks elgesys Palangoje bado akis (65)

2016 liepos mėn. 24 d. 21:28
Ošupio takas
DELFI (B. Davidonytės nuotr.)
Dviratininkų mylimas nuo Palangos iki Šventosios per pušyną vedantis Ošupio takas virto gana pavojinga vieta. Šalia dviračių tako prie pat jūros buvo suformuoti ir privatizuoti sklypai, juose ėmė dygti prabangūs namai ir poilsiavietės bei kempingai, tačiau automobiliai prie valdų galėjo privažiuoti tik dviračių taku.