Skaitant politologo Lauryno Kasčiūno straipsnį „Kas gali sustabdyti Rusiją?“ http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/l-kasciunas-kas-gali-sustabdyti-rusija.d?id=65446758, akį rėžia autoriaus propaguojama vienpusiška ir naivi nacionalizmo samprata. Pasak L. Kasčiūno, „būtent nacionalizmas, kurį Vakaruose daug kas nori nurašyti kaip XX a. atgyveną, griauna Rusijos neoeurazijinę imperiją ir saugo Europos civilizaciją nuo eurazizmo. Donbaso atvejis rodo, jog toks hibridinis karas įmanomas tik ten, kur nėra tautinės tapatybės, ryšio su bendruomene ir valstybe.”
Ainius Lašas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Prieš tai, kai kalbėsime apie skirtingas nacionalizmo atmainas, sustokime trumpam prie taip vadinamos eurazizmo doktrinos. Jos šerdyje glūdi Rusijos kaip išskirtinės civilizacijos idėja. Kitos tautos figūruoja tik kaip imperijos periferiniai vienetai ir iš esmės atlieka saugumo buferio ir besiplečiančios Kremliaus įtakos įrankių funkcijas.

Nekyla abejonių, jog tai yra nacionalistinė–imperinė vizija, skirta Rusijos galios stiprinimui bei plėtrai regione ir pasaulyje. Joje per konservatyvizmo filtrą prakošta rusų kultūra, literatūra bei stačiatikybė tampa ideologiniais projekto klijais. Ironiška, jog tokie eurazizmo ideologai kaip Aleksandras Duginas iš esmės sutinka su Lauryno Kasčiūno pasaulėjauta, kritikuojančia Vakarus už jų liberalizmą ir tariamą nacionalizmo nuvertinimą.

Vakarų Europa anaiptol nenurašė nacionalizmo į ideologinį šiukšlyną. Pasimokiusi iš dviejų pasaulinių karų tragiškos patirties, ji puikiai suvokia, jog nacionalizmas gali turėti ne tik statančią, bet ir griaunančią išraišką.
Ainius Lašas

Tačiau, kitaip nei teigia autorius, Vakarų Europa anaiptol nenurašė nacionalizmo į ideologinį šiukšlyną. Pasimokiusi iš dviejų pasaulinių karų tragiškos patirties, ji puikiai suvokia, jog nacionalizmas gali turėti ne tik statančią, bet ir griaunančią išraišką. Vienoje spektro pusėje yra platus pilietinis (inclusive), o kitoje išskirtinis-etninis (exclusive) nacionalizmas.

Pirmasis pripažįsta tautinės savimonės svarbą, ją derindamas su kitų etnosų ir kiekvieno individo laisvėmis bei atsakomybėmis. Tokioje visuomenėje etninė priklausomybė traktuojama kaip išskirtinumo, o ne viršenybės indikatorius. Šioje perspektyvoje etninės grupės dominavimas yra istorinių, politinių ir demografinių faktorių pasekmė, o ne įgimta ar kokios dievybės suteikta teisė valdyti. JAV yra ekstremalus tokios visuomenės pavyzdys.

Antroji nacionalizmo atmaina į pirmą planą iškelia etninės priklausomybės ir kalbos klausimus. Tokioje sąrangoje dominuojančios etninės grupės interesai dažnai tampa ne tik valstybinės politikos pagrindu, bet ir jos egzistavimo garantu. Nieko stebėtino, jog į kitas etnines grupes, gyvenančias šalies teritorijoje ar kaimynystėje, dažnai žiūrima įtariai, nes tik būdamos silpnos ir priklausomos jos gali sustiprinti dominuojančio etnoso saugumą. Kitais atvejais jos kelia potencialią grėsmę konkuruodamos savo alternatyviomis tautinėmis vizijomis.

Nederėtų pervertinti nacionalizmo gynybinio potencialo. Dabartinė Ukrainos kariuomenė atrodo vargingai ne todėl, kad joje trūksta nacionalistų, bet visų pirma todėl, kad jai trūksta profesionalumo ir adekvataus finansavimo.
Ainius Lašas

Antruoju atveju individo laisvės bei teisės taip pat subordinuojamos tautos išgyvenimo ir klestėjimo interesams. Žvelgiant per tokią prizmę, tai, kad rytų Ukrainoje žūsta rusų tautybės žmonės, yra skausmingas, bet neišvengiamas procesas, tarnaujantis bendram Rusijos ir rusų tautos sustiprėjimo bei dominavimo labui. Tad nenuostabu, jog Kremliaus akyse toks kilnus tikslas pateisina visas įmanomas (net ir morališkai šlykščiausias) priemones.

Kitaip nei teigia gerb. Kasčiūnas ir jo cituojama Anne Applebaum, rytų Ukrainoje ir Kryme nemaža dalis rusakalbių nebuvo vien tik nesusipratę homo sovieticus. 2013 m. sausį JAV politologų Grigore Pop-Eleches ir Graeme Robertson atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, jog dešimt mėnesių prieš prasidedant Maidano protestams beveik 70 proc. rytų Ukrainos gyventojų savo tėvyne laikė būtent Ukrainą. Iš Tarybų Sąjungos save kildino kiek daugiau nei 20 proc. gyventojų. Tuo tarpu Kryme situacija atrodė visai kitaip. Daugiau nei pusė respondentų įvardino Krymą kaip savo tėvynę ir tik 35 proc. tapatinosi su Ukraina. Net tarp Krymo totorių ir etninių ukrainiečių, gyvenančių Kryme, susitapatinimas su Ukraina buvo žymiai mažesnis nei rytų Ukrainoje. Galbūt čia ir slypi atsakymas, kodėl mes matėme tiek mažai protestų pačiame Kryme įžengus „žaliems žmogeliukams“.

Sekant naivaus nacionalizmo logika, galima būtų tikėtis, kad Krymo totoriai, kurie nėra praradę tautinės tapatybės ir turi stiprius ryšius su savo regionu, aktyviai priešintųsi Rusijos okupacijai. Kodėl mes to nematome? Ar todėl, kad jie nėra Krymo patriotai? Ne, turbūt todėl, kad patriotizmas yra tik viena iš dedamųjų šioje lygtyje. Juk net ir Lietuvoje (ar Vakarų Ukrainoje po pirmojo pasaulinio karo) didelė gyventojų dalis pasyviai priėmė Tarybų Sąjungos okupaciją. Noras išgyventi dažnai verčia žmones bent jau išoriškai taikstytis su neteisybe.

O tai reiškia, kad nederėtų pervertinti nacionalizmo gynybinio potencialo. Dabartinė Ukrainos kariuomenė atrodo vargingai ne todėl, kad joje trūksta nacionalistų, bet visų pirma todėl, kad jai trūksta profesionalumo ir adekvataus finansavimo. Netikite? Pasižiūrėkite į kitą barikadų pusę, kurioje kovoja įvairaus plauko profesionalūs samdiniai.

Baigdamas apie nacionalizmą ir apsisaugojimą nuo hibridinių karų. Lietuvoje nacionalizmas gana nejaukiai svyruoja tarp mano paminėtų dviejų polių. Rinkdamiesi išskirtinio nacionalizmo modelį, kurį dažnai prastūminėja konservatyvios dešiniosios jėgos, mes turime aiškiai suprasti, kad patys užprogramuojame etninę trintį šalies viduje. Sėdami nepasitikėjimą, kad ir pridengtą įstatymų raide, mes pjauname ir pjausime tik dar daugiau nepasitikėjimo. O tai, kaip žinia, ideali dirva hibridinio karo šalininkams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (18)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (68)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

A. Vaišnys. Tarp rugpjūčio vardų ir ženklų – apie dramą, kuri nestatoma (1)

„ Kultūros ministerija skelbia Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių...

Traukiniu iš Kauno į Vilnių – greičiau nei per valandą (5)

Nuo šiol greičiausiu traukiniu nuvykti iš Kauno į Vilnių netruks nė valandos. „Lietuvos...

Butų nuoma Klaipėdoje ir Šiauliuose – miestai pajuto studentų mažėjimą (17)

Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose mažėja studentų ir pokyčius jau pajuto šiuose miestuose...

Šiurpą kelianti istorija: dingusios švedų žurnalistės kūnas rastas smarkiai sudarkytas (50)

Jūroje netoli Kopenhagos rasti moters palaikai priklauso Švedijos žurnalistei Kim Wall, praeitą...

Dėl sukčiavimo teisiamam Mios vyrui – dar vienas smūgis (16)

Dainininkės Vilijos Pilibaitytės-Antanavičienės ( Mia ) vyras Nerijus Antanavičius ,...

Kaip per savaitę sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje (16)

Mokslininkai tvirtina, jog cholesterol io lygį galima sureguliuoti be jokių vaistų - tiesiog...