4 LLRA metai Seime: kova dėl lenkiškų gatvių pavadinimų ir užrašų

Neilgai po rinkimų aistras kurstė vadinamoji Lenko korta. Gintaras Songaila, tuometinis TS-LKD narys, kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, teigdamas, jog priimdami Lenko kortą, į Seimą išrinkti LLRA nariai Valdemaras Tomaševskis bei Michalas Mackevičius davė priesaiką kitai valstybei (Lenkijai) ir negali dirbti Lietuvos parlamente. Į tokius kaltinimus V. Tomaševskis atsakė dar stipriau, teigdamas, jog G. Songaila gali būti KGB agentas.

Kova dėl dvikalbių lentelių ir originalių pavardžių

Visus ketverius metus tęsėsi kovos dėl dvikalbių lentelių – LLRA kovojo už tai, kad rajonuose, tankiai gyvenamuose tautinių mažumų, gatvių pavadinimai būtų užrašomi ir valstybine, ir tos tautinės mažumos kalba. Jau 2008 m. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė lenkiškas lenteles nukabinti, tačiau kai kuriose vietose jos kaba iki šiol, o LLRA šalininkai atsisakymą jas nukabinti vadina „pilietiniu nepaklusnumu“.

Simboliniu įvykiu tapo Seimo sprendimas atmesti Vyriausybės projektą, kuriuo asmenvardžiai būtų rašomi su visomis lotyniško pagrindo raidėmis ir pasirinkti alternatyvų variantą, leidžiantį originalias pavardes rašyti tik kitų dokumentų įrašų skyriuje. Toks sprendimas buvo priimtas prieš pat į Lietuvą atvykstant tuometiniam Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui, kuris po kelių dienų žuvo aviakatastrofoje prie Smolensko.

LLRA taip pat kelis kartus surengė mitingus, į kuriuos kai kurie lenkiškų mokyklų mokiniai mainė net pamokas. Prieš naująjį Švietimo įstatymą kovojanti LLRA ir jos šalininkai reikalavo sustabdyti mokyklų reorganizavimo ir likvidavimo procesą, atšaukti lietuvių kalbos egzamino suvienodinimą. LLRA šalininkai protestavo ir prie Seimo, taip pat surengė eitynes sostinės Gedimino prospektu. 

Kova persikėlė ir į Briuselį

2009 m. Europarlamento rinkimuose išrinkus V. Tomaševskį, LLRA kova su Lietuva persikėlė ir į Briuselį. Lietuvai atstovauti turintis LLRA lyderis stengiasi ir Europoje pagarsinti Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėtį – jis skundėsi Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barosso, kartu su 27 europarlamentarais viešu laišku kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) vadovus, reikalaudamas spausti Lietuvą, kad ji liautųsi diskriminavusi lenkų tautinę mažumą.

V. Tomaševskis taip pat nevengė dviprasmiškų ir skambių pareiškimų, pavyzdžiui, viešai išsakė įsitikinimą, jog Lietuvos lenkų gyvenimo sąlygos Lietuvoje vis labiau blogėja arba pareiškė, kad tai lietuviai Vilniaus ir Šalčininkų krašte turėtų integruotis, o ne lenkai. Už panašius pasisakymus V. Tomaševskis ne kartą buvo skundžiamas etikos sargams.

Viltys - nauja valdžia

Po sėkmingų savivaldybių rinkimų Vilniuje, LLRA tapo reikšmingesnė, kurti su ja koaliciją galvojo net TS-LKD. Ši partija tradiciškai gavo daugiausiai vietų Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybių tarybose. Vilniaus miesto taryboje LLRA išsiskyrė pasiūlymu nepasiturintiems gyventojams skirti 200 Lt vienkartinę išmoką šilumos išlaidoms kompensuoti.

Ateinančiuose Seimo rinkimuose LLRA dalyvaus ne tik su rusais, bet ir su Kazimiros Prunskienės įsteigta Lietuvos liaudies partija, su kuria susijungė likus vos keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų.

LLRA neslepia dedanti dideles viltis į „naująją valdžią“, kuri, pasak jų, atšauks naująjį Švietimo įstatymą. Pats V. Tomaševskis neslepia ambicijų po Seimo rinkimų spalį dalyvauti koalicijos formavime. LLRA norėtų vadovauti trims ministerijoms – Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio bei Susisiekimo. Iš LLRA programinių nuostatų akivaizdu, jog ši partija bando atsikratyti regioninės, tik lenkų tautinės mažumos interesus ginančios partijos įvaizdžio.