1501 10 03 Lenkijos taryba ir Lietuvos atstovai nutarė, kad abi valstybės bus sujungtos į vieną valstybę. Lietuva šios sutarties neratifikavo.

 (2)
Prasidėjusiame II-ajame (1500-1503) kare tarp Lietuvos ir Maskvos DK, 1500 maskvėnų atakuojama Lietuva prarado dalį savo rytinių teritorijų. Visuomenę sukrėtė vasarą lietuvių kariuomenės patirtas pralaimėjimas ties Vedroša, aiškėjo lenkų karinės pagalbos būtinybė kovose su Maskva.

Lenkijoje mirė karalius Jonas Albrechtas ir Lietuvos dk Aleksandrui Jogailaičiui atsivėrė kelias į sostą. Visi šie išorės ir vidaus veiksniai lėmė naujos sąjungos tarp Lietuvos DK ir Lenkijos sudarymą.

1501 10 03 Petrakavo seime buvo pasirašyta abiejų valstybių sutartis. Joje, pasinaudojus sudėtinga Lietuvos situacija, įtvirtinti Lietuvos DK savarankiškumą ribojantys postulatai. Sutartis skelbė abi tautas esant vienu kūnu, dviejų valstybių sujungimą „į vieną nedalomą kūną“. Nustatyti bendri karaliaus rinkimai, numatant Lietuvos pusės vyskupų, vaivadų ir kaštelionų dalyvavimą šiame procese. Paskelbta apie „bendros tarybos“ valstybei valdyti sudarymą. Įsipareigojama teikti abipusę karinę pagalbą, įvedami vieno svorio ir vienos formos pinigai. Visos ankstesnės abiejų valstybių sutartys su kitomis šalimis paliekamos galioti tik tuo atveju, jei neprieštarauja šiai sutarčiai, įvedama pareigūnų ir seniūnų priesaikos būtinybė.

Galutine „kaina už Lenkijos karūną“ tapo 1501 10 23 Melnike Aleksandro Jogailaičio ir kartu su juo buvusių Lietuvos Ponų Tarybos atstovų patvirtintas sąjungos aktas, kurios pagrindas buvo Petrakavo sutarties tekstas. Istoriografijoje kartais ši sąjunga vadinama dvigubu Petrakavo-Melniko sąjungos pavadinimu. Dar kartą numatyti bendri Lenkijos ir Lietuvos DK valdovo rinkimai, bendras seimas ir bendri pinigai. Naujasis valdovas karūnacijos metu kartu turėjo patvirtinti Lenkijos Karalystės ir Lietuvos DK teises.

Lenkijos politikams pavyko sudaryti unitarinę valstybę deklaruojančią sutartį, ir tokia Petrakavo-Melniko sąjunga galėjo reikšti Lietuvos DK prijungimą prie Lenkijos. Tai buvo didelės panikos apimtos Lietuvos diduomenės nuolaida, nubraukianti XV a. antrosios pusės pasiekimus. Kita vertus, formuluotėse paliktos vietos interpretacijai, bei nuorodos, kad ši sąjunga įsigalios tik priėmus ją Lietuvos DK seimui, kurį sušaukti trukdė karas, o gavęs karūną, Aleksandras mažai tuo rūpinosi, apsaugojo Lietuvos valstybingumą. Lietuvos pusė gavo realią karinę lenkų pagalbą (Oršos mūšis), tačiau tik popieriuje liko nuostatos apie bendrą abiejų valstybių monetarinę, užsienio ir kt. politiką. Taigi praktikoje ši sąjunga liko personaline, dvi valstybes vieno valdovo asmeniu apjungiančia sąjunga.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas
Registruoti (0) Anonimiški (2)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Aktualijos

„Naktinių vilkų“ lyderis: visa tai melas! (324)

2015 balandžio mėn. 25 d. 12:25
Šeštadienį turėtų prasidėti Rusijos baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ žygis motociklais, tačiau penktadienį kalbintas klubo prezidentas Aleksandras Zaldostanovas (Chirurgas) interviu pagrindiniam Lietuvos naujienų portalui DELFI sakė, kad vizų kol kas negavo.

Tirštas kraujas – rimtų ligų pranašas (1)

2015 balandžio mėn. 25 d. 13:25
Dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės ir virusinės kilmės infekcijas, išduoda mažakraujystę ir net gali padėti aptikti vėžį. Tačiau, medikų teigimu, nereikia nerimauti, jei rodikliai yra nežymiai nukrypę nuo normos. Tyrimą jie siūlo pakartoti po mėnesio, mat rezultatams įtakos gali turėti ir patys menkiausi negalavimai.

Viršūnę pasiekė darydamas tai, ką pasaulyje moka vienetai specialiai DELFI (29)

2015 balandžio mėn. 25 d. 09:56
Gediminas Pavlovičius
Asmeninio archyvo nuotr.
Kai Gediminas Pavlovičius cirko arenoje demonstruoja triukus, salė nuščiūva, o paskui iš įtampos ima aikčioti. Lietuviui pavyko pasiekti karjeros cirke viršūnę: cirko ekvilibristas dirbo garsiajame „Cirque de Soleil“, o dabar su įvairiomis trupėmis gastroliuoja po pasaulį.

„Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ kautynės: nervų karas, kurio nugalėtojai – žiūrovai (8)

2015 balandžio mėn. 25 d. 12:31
Robertas Javtokas ir Antanas Kavaliauskas
DELFI (R. Achmedovo nuotr.)
39-ių Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato rungtynių neužteko išsiaiškinti, kuri komanda reguliariajame sezone buvo stipriausia. Viskas spręsis šeštadienį Kaune, kur vietos „Žalgiris“ priims Vilniaus „Lietuvos rytą“.

Tikra istorija – iš teisėjos lūpų: apie „šaltąjį ginklą“ ir raugintų kopūstų smarvę (30)

2015 balandžio mėn. 25 d. 12:00
„Tiesa yra tokia subtili, kad, vos tik kiek nuo jos nutolai, tuoj suklysti“ (B. Paskalis). Kai ant teisėjos stalo pateko visiškai paprasta ir teisiniu požiūriu nesudėtinga byla – vaikinas kaltinamas neteisėtai įgijęs ir nešiojęs nešaunamąjį ginklą - įrodymų pradėti bylą nagrinėti pakako, todėl paskirta posėdžio data ir, atrodo, teisėjai beliko pamąstyti apie būsimą apkaltinamąjį nuosprendį, skirtiną bausmę. Tačiau teismas tam ir reikalingas, kad nepaskubėtų su išvadomis.