1501 10 03 Lenkijos taryba ir Lietuvos atstovai nutarė, kad abi valstybės bus sujungtos į vieną valstybę. Lietuva šios sutarties neratifikavo.

 (2)
Prasidėjusiame II-ajame (1500-1503) kare tarp Lietuvos ir Maskvos DK, 1500 maskvėnų atakuojama Lietuva prarado dalį savo rytinių teritorijų. Visuomenę sukrėtė vasarą lietuvių kariuomenės patirtas pralaimėjimas ties Vedroša, aiškėjo lenkų karinės pagalbos būtinybė kovose su Maskva.

Lenkijoje mirė karalius Jonas Albrechtas ir Lietuvos dk Aleksandrui Jogailaičiui atsivėrė kelias į sostą. Visi šie išorės ir vidaus veiksniai lėmė naujos sąjungos tarp Lietuvos DK ir Lenkijos sudarymą.

1501 10 03 Petrakavo seime buvo pasirašyta abiejų valstybių sutartis. Joje, pasinaudojus sudėtinga Lietuvos situacija, įtvirtinti Lietuvos DK savarankiškumą ribojantys postulatai. Sutartis skelbė abi tautas esant vienu kūnu, dviejų valstybių sujungimą „į vieną nedalomą kūną“. Nustatyti bendri karaliaus rinkimai, numatant Lietuvos pusės vyskupų, vaivadų ir kaštelionų dalyvavimą šiame procese. Paskelbta apie „bendros tarybos“ valstybei valdyti sudarymą. Įsipareigojama teikti abipusę karinę pagalbą, įvedami vieno svorio ir vienos formos pinigai. Visos ankstesnės abiejų valstybių sutartys su kitomis šalimis paliekamos galioti tik tuo atveju, jei neprieštarauja šiai sutarčiai, įvedama pareigūnų ir seniūnų priesaikos būtinybė.

Galutine „kaina už Lenkijos karūną“ tapo 1501 10 23 Melnike Aleksandro Jogailaičio ir kartu su juo buvusių Lietuvos Ponų Tarybos atstovų patvirtintas sąjungos aktas, kurios pagrindas buvo Petrakavo sutarties tekstas. Istoriografijoje kartais ši sąjunga vadinama dvigubu Petrakavo-Melniko sąjungos pavadinimu. Dar kartą numatyti bendri Lenkijos ir Lietuvos DK valdovo rinkimai, bendras seimas ir bendri pinigai. Naujasis valdovas karūnacijos metu kartu turėjo patvirtinti Lenkijos Karalystės ir Lietuvos DK teises.

Lenkijos politikams pavyko sudaryti unitarinę valstybę deklaruojančią sutartį, ir tokia Petrakavo-Melniko sąjunga galėjo reikšti Lietuvos DK prijungimą prie Lenkijos. Tai buvo didelės panikos apimtos Lietuvos diduomenės nuolaida, nubraukianti XV a. antrosios pusės pasiekimus. Kita vertus, formuluotėse paliktos vietos interpretacijai, bei nuorodos, kad ši sąjunga įsigalios tik priėmus ją Lietuvos DK seimui, kurį sušaukti trukdė karas, o gavęs karūną, Aleksandras mažai tuo rūpinosi, apsaugojo Lietuvos valstybingumą. Lietuvos pusė gavo realią karinę lenkų pagalbą (Oršos mūšis), tačiau tik popieriuje liko nuostatos apie bendrą abiejų valstybių monetarinę, užsienio ir kt. politiką. Taigi praktikoje ši sąjunga liko personaline, dvi valstybes vieno valdovo asmeniu apjungiančia sąjunga.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Aktualijos

Lietuviui pavyko patekti ten, iš kur visi svajoja pabėgti: po to dvi dienas negalėjau atsipeikėti (119)

2016 gegužės mėn. 24 d. 11:15
Lietuviui pavyko patekti ten, iš kur visi svajoja pabėgti: po to dvi dienas negalėjau atsipeikėti
J.Laukaičio nuotr.
Nors Šiaurės Korėja visomis prasmėmis yra viena uždariausių šalių visame pasaulyje, patekti ten yra įmanoma ir procesas nėra labai sudėtingas, tiesiog ilgas ir brangus.

R. Kurlianskis kol kas laisvės neišvys: įvardinti du svarbūs aspektai papildyta  (82)

2016 gegužės mėn. 24 d. 11:57
Justas Laucius ir Raimondas Kurlianskis
DELFI iliustracija
Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė, kad papirkimu, prekyba poveikiu bei neteisėtu disponavimu valstybės paslaptimi įtariamas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis į laisvę anksčiau laiko neišeis.

Kaip išsirinkti kelionę atostogoms, kad vėliau netektų gailėtis (14)

2016 gegužės mėn. 24 d. 12:36
Kaip išsirinkti kelionę atostogoms, kad vėliau netektų gailėtis
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Susiruošus keliauti, labai svarbu pasirinkti patikimą įmonę – pasidomėti jos veiklos istorija, keliautojų atsiliepimais, o žema kaina tikrai neturėtų būti pagrindinis kriterijus, LRT RADIJUI sako Turizmo departamento Turizmo veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Tadas Žentelis.

A. Tapinas. Nepražilk laukdamas (181)

2016 gegužės mėn. 24 d. 10:55
Andrius Tapinas
DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Nėra už ką balsuoti, kas gyvenimą pagerintų. Šitą frazę girdėjom N kartų prieš N rinkimų.

Baltijos pajūryje rado pliažą, iš kurio teko skubiai nešti kudašių (16)

2016 gegužės mėn. 24 d. 12:39
Baltijos pajūryje rado pliažą, iš kurio teko skubiai nešti kudašių
M.Milinio nuotr.
Ši Baltijos pajūrio vieta ypatinga. Nes čia galioja specifinės taisyklės. Ne kiekvienas į šį ženklu „Bendras pliažas“ pažymėtą paplūdimį nuėjęs vyriškos lyties atstovas gali išnešti sveiką kailį. Išlikti sugeba tik vikriausieji.