1501 10 03 Lenkijos taryba ir Lietuvos atstovai nutarė, kad abi valstybės bus sujungtos į vieną valstybę. Lietuva šios sutarties neratifikavo.

 (2)
Prasidėjusiame II-ajame (1500-1503) kare tarp Lietuvos ir Maskvos DK, 1500 maskvėnų atakuojama Lietuva prarado dalį savo rytinių teritorijų. Visuomenę sukrėtė vasarą lietuvių kariuomenės patirtas pralaimėjimas ties Vedroša, aiškėjo lenkų karinės pagalbos būtinybė kovose su Maskva.

Lenkijoje mirė karalius Jonas Albrechtas ir Lietuvos dk Aleksandrui Jogailaičiui atsivėrė kelias į sostą. Visi šie išorės ir vidaus veiksniai lėmė naujos sąjungos tarp Lietuvos DK ir Lenkijos sudarymą.

1501 10 03 Petrakavo seime buvo pasirašyta abiejų valstybių sutartis. Joje, pasinaudojus sudėtinga Lietuvos situacija, įtvirtinti Lietuvos DK savarankiškumą ribojantys postulatai. Sutartis skelbė abi tautas esant vienu kūnu, dviejų valstybių sujungimą „į vieną nedalomą kūną“. Nustatyti bendri karaliaus rinkimai, numatant Lietuvos pusės vyskupų, vaivadų ir kaštelionų dalyvavimą šiame procese. Paskelbta apie „bendros tarybos“ valstybei valdyti sudarymą. Įsipareigojama teikti abipusę karinę pagalbą, įvedami vieno svorio ir vienos formos pinigai. Visos ankstesnės abiejų valstybių sutartys su kitomis šalimis paliekamos galioti tik tuo atveju, jei neprieštarauja šiai sutarčiai, įvedama pareigūnų ir seniūnų priesaikos būtinybė.

Galutine „kaina už Lenkijos karūną“ tapo 1501 10 23 Melnike Aleksandro Jogailaičio ir kartu su juo buvusių Lietuvos Ponų Tarybos atstovų patvirtintas sąjungos aktas, kurios pagrindas buvo Petrakavo sutarties tekstas. Istoriografijoje kartais ši sąjunga vadinama dvigubu Petrakavo-Melniko sąjungos pavadinimu. Dar kartą numatyti bendri Lenkijos ir Lietuvos DK valdovo rinkimai, bendras seimas ir bendri pinigai. Naujasis valdovas karūnacijos metu kartu turėjo patvirtinti Lenkijos Karalystės ir Lietuvos DK teises.

Lenkijos politikams pavyko sudaryti unitarinę valstybę deklaruojančią sutartį, ir tokia Petrakavo-Melniko sąjunga galėjo reikšti Lietuvos DK prijungimą prie Lenkijos. Tai buvo didelės panikos apimtos Lietuvos diduomenės nuolaida, nubraukianti XV a. antrosios pusės pasiekimus. Kita vertus, formuluotėse paliktos vietos interpretacijai, bei nuorodos, kad ši sąjunga įsigalios tik priėmus ją Lietuvos DK seimui, kurį sušaukti trukdė karas, o gavęs karūną, Aleksandras mažai tuo rūpinosi, apsaugojo Lietuvos valstybingumą. Lietuvos pusė gavo realią karinę lenkų pagalbą (Oršos mūšis), tačiau tik popieriuje liko nuostatos apie bendrą abiejų valstybių monetarinę, užsienio ir kt. politiką. Taigi praktikoje ši sąjunga liko personaline, dvi valstybes vieno valdovo asmeniu apjungiančia sąjunga.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Taikinys – ne Lietuva ar Baltijos šalys: veiksmų planas, kurio ruošiamasi imtis (257)

2017 vasario mėn. 26 d. 15:32
Vladimiras Putinas
Sputnik / Scanpix
„Kultūra, švietimas, mokslas – čia mes kariaujame šiuo metu“, – dėmesį į situaciją Lietuvoje atkreipė Jono Žemaičio karo akademijos viršininko pavaduotojas kariniam rengimui pulkininkas leitenantas Valerijus Šerelis.

Pavyzdingą kūną susikūrusi vilnietė: išbandžiau visas dietas, bet padėjo ne jos (209)

2017 vasario mėn. 26 d. 12:39
Diana Startaitė
Asmeninio albumo nuotr.
Nepageidaujami kilogramai užklumpa kaip liga, senatvė ar nauji mokesčiai. Būname jiems nepasiruošę ir dar kurį laiką nepastebime pokyčių. 23-ejų Diana Startaitė pasakojo, kad ją į realybę sugrąžino gana tiesmuki kursiokų klausimai. Ką daryti, kai džinsai tampa per siauri, kaip nepaprasti valios ir susikurti kūną, į kurį gražu žiūrėti ir kuriame gera jaustis – interviu su jauna vilniete.

R. Adomaitis: meilės romanas su teatru ir kinu (1)

2017 vasario mėn. 26 d. 16:05
Ši knyga galėjo neturėti jokio pavadinimo – veidas jos viršelyje iškart pasakytų, apie ką ji parašyta. Nes kino ir teatro aktorių Regimantą Adomaitį žino visi. 80 metų sukaktį sausį atšventęs scenos menininkas Vilniaus knygų mugėje susitiko su skaitytojais ir pristatė teatrologės Daivos Šabasevičienės knygą „Smėlio pilys. Regimantas Adomaitis: vaidmenys, tekstai, laiškai“.

Lietuvė iš Donecko sėdo prie taksi vairo Vilniuje: norėtųsi čia likti gyventi (167)

2017 vasario mėn. 26 d. 13:36
Dalia Gančiauskaitė gimė Rusijoje, Sachaline, o 1986 m., kai jai buvo treji metai, šeima persikėlė į Donecką. Šiame mieste ji ir gyveno iki pat persikėlimo į istorinę tėvynę, rašo ru.DELFI.lt.

D. Bunkaus mylimoji V. Siegel atskleidė savo tobulų plaukų paslaptis ir pasidalijo patarimais (26)

2017 vasario mėn. 26 d. 16:02
„Ne paslaptis, jog sveiki ir gražūs plaukai – nuostabiausia moters puošmena! Sveiki, prižiūrėti ir išpuoselėti plaukai kiekvienai moteriai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi!“ – sako grožį puoselėjanti verslininko Danieliaus Bunkaus mylimoji Viktorija Siegel. Jauna moteris neslepia sulaukianti daugybės komplimentų dėl ilgų ir sveikų plaukų, tad su feisbuko sekėjomis ir bičiulėmis pasidalijo keliais naudingais patarimais.