1501 10 03 Lenkijos taryba ir Lietuvos atstovai nutarė, kad abi valstybės bus sujungtos į vieną valstybę. Lietuva šios sutarties neratifikavo.

 (2)
Prasidėjusiame II-ajame (1500-1503) kare tarp Lietuvos ir Maskvos DK, 1500 maskvėnų atakuojama Lietuva prarado dalį savo rytinių teritorijų. Visuomenę sukrėtė vasarą lietuvių kariuomenės patirtas pralaimėjimas ties Vedroša, aiškėjo lenkų karinės pagalbos būtinybė kovose su Maskva.

Lenkijoje mirė karalius Jonas Albrechtas ir Lietuvos dk Aleksandrui Jogailaičiui atsivėrė kelias į sostą. Visi šie išorės ir vidaus veiksniai lėmė naujos sąjungos tarp Lietuvos DK ir Lenkijos sudarymą.

1501 10 03 Petrakavo seime buvo pasirašyta abiejų valstybių sutartis. Joje, pasinaudojus sudėtinga Lietuvos situacija, įtvirtinti Lietuvos DK savarankiškumą ribojantys postulatai. Sutartis skelbė abi tautas esant vienu kūnu, dviejų valstybių sujungimą „į vieną nedalomą kūną“. Nustatyti bendri karaliaus rinkimai, numatant Lietuvos pusės vyskupų, vaivadų ir kaštelionų dalyvavimą šiame procese. Paskelbta apie „bendros tarybos“ valstybei valdyti sudarymą. Įsipareigojama teikti abipusę karinę pagalbą, įvedami vieno svorio ir vienos formos pinigai. Visos ankstesnės abiejų valstybių sutartys su kitomis šalimis paliekamos galioti tik tuo atveju, jei neprieštarauja šiai sutarčiai, įvedama pareigūnų ir seniūnų priesaikos būtinybė.

Galutine „kaina už Lenkijos karūną“ tapo 1501 10 23 Melnike Aleksandro Jogailaičio ir kartu su juo buvusių Lietuvos Ponų Tarybos atstovų patvirtintas sąjungos aktas, kurios pagrindas buvo Petrakavo sutarties tekstas. Istoriografijoje kartais ši sąjunga vadinama dvigubu Petrakavo-Melniko sąjungos pavadinimu. Dar kartą numatyti bendri Lenkijos ir Lietuvos DK valdovo rinkimai, bendras seimas ir bendri pinigai. Naujasis valdovas karūnacijos metu kartu turėjo patvirtinti Lenkijos Karalystės ir Lietuvos DK teises.

Lenkijos politikams pavyko sudaryti unitarinę valstybę deklaruojančią sutartį, ir tokia Petrakavo-Melniko sąjunga galėjo reikšti Lietuvos DK prijungimą prie Lenkijos. Tai buvo didelės panikos apimtos Lietuvos diduomenės nuolaida, nubraukianti XV a. antrosios pusės pasiekimus. Kita vertus, formuluotėse paliktos vietos interpretacijai, bei nuorodos, kad ši sąjunga įsigalios tik priėmus ją Lietuvos DK seimui, kurį sušaukti trukdė karas, o gavęs karūną, Aleksandras mažai tuo rūpinosi, apsaugojo Lietuvos valstybingumą. Lietuvos pusė gavo realią karinę lenkų pagalbą (Oršos mūšis), tačiau tik popieriuje liko nuostatos apie bendrą abiejų valstybių monetarinę, užsienio ir kt. politiką. Taigi praktikoje ši sąjunga liko personaline, dvi valstybes vieno valdovo asmeniu apjungiančia sąjunga.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas
Registruoti (0) Anonimiški (2)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Aktualijos

Priežastys, kodėl auginti vaiką Lietuvoje daug sunkiau nei Austrijoje (31)

2015 liepos mėn. 7 d. 05:30
Priežastys, kodėl auginti vaiką Lietuvoje daug sunkiau nei Austrijoje
Vida Press nuotr.
Lietuvos politikai mėgsta kartoti, kad mūsų šalyje sudarytos sąlygos vaikus auginantiems tėvams yra labai geros, tačiau pabandykime pažiūrėti, ko Lietuvoje nėra.

Pigiausio būsto paieška: pasiūlymai atima žadą (10)

2015 liepos mėn. 7 d. 05:30
Vasara – pigaus būsto paieškos pikas, kai į didmiesčius suplūsta studentai.

Kaip gyvena graikai po istorinio sprendimo? fotoalbumas (2)

2015 liepos mėn. 7 d. 07:27
Graikijos bankai ir toliau bent antradienį ir trečiadienį liks uždaryti, išimamų grynųjų pinigų limitas liks nepakitęs – 60 eurų per parą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Tačiau daug kur gyvenimas Graikijoje teka sena vaga.

Košmaras Lietuvos kaime: moteris vos nesudegė ir lieka kvailio vietoje

2015 liepos mėn. 7 d. 07:13
Košmaras Lietuvos kaime: moteris vos nesudegė ir lieka kvailio vietoje
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Į DELFI kreipėsi Vilniaus rajono gyventoja, kuri savo namuose išgyveno košmarą: sprogus elektros lemputei pabudo ir pamatė, kad dega televizorius. Bendrovė „Lesto“ dėl įvykio prisiima atsakomybę, bet ar moteriai bus atlyginta už sugadintus daiktus - neaišku.

Atsigauname po ilgojo savaitgalio: 5 neapsakomai naudingi produktai (2)

2015 liepos mėn. 7 d. 05:30
Naudingi produktai
DELFI koliažas
Bandant sulieknėti, kalorijų klausimas tampa itin aktualus. Pasirinkti maisto produktai gali padaryti meškos paslaugą ir visus jau pasiektus rezultatus paleisti vėjais. Laimei, mitybos specialistai įvardijo penkis produktus, kurie padės ilgiau jaustis sotiems ir paspartins medžiagų apykaitos procesus, versdami deginti daugiau kalorijų. Traukite iš spintos siaurus džinsus – jau labai greitai galėsite jais pasipuošti, skelbia cookinglight.com.