1501 10 03 Lenkijos taryba ir Lietuvos atstovai nutarė, kad abi valstybės bus sujungtos į vieną valstybę. Lietuva šios sutarties neratifikavo.

 (2)
Prasidėjusiame II-ajame (1500-1503) kare tarp Lietuvos ir Maskvos DK, 1500 maskvėnų atakuojama Lietuva prarado dalį savo rytinių teritorijų. Visuomenę sukrėtė vasarą lietuvių kariuomenės patirtas pralaimėjimas ties Vedroša, aiškėjo lenkų karinės pagalbos būtinybė kovose su Maskva.

Lenkijoje mirė karalius Jonas Albrechtas ir Lietuvos dk Aleksandrui Jogailaičiui atsivėrė kelias į sostą. Visi šie išorės ir vidaus veiksniai lėmė naujos sąjungos tarp Lietuvos DK ir Lenkijos sudarymą.

1501 10 03 Petrakavo seime buvo pasirašyta abiejų valstybių sutartis. Joje, pasinaudojus sudėtinga Lietuvos situacija, įtvirtinti Lietuvos DK savarankiškumą ribojantys postulatai. Sutartis skelbė abi tautas esant vienu kūnu, dviejų valstybių sujungimą „į vieną nedalomą kūną“. Nustatyti bendri karaliaus rinkimai, numatant Lietuvos pusės vyskupų, vaivadų ir kaštelionų dalyvavimą šiame procese. Paskelbta apie „bendros tarybos“ valstybei valdyti sudarymą. Įsipareigojama teikti abipusę karinę pagalbą, įvedami vieno svorio ir vienos formos pinigai. Visos ankstesnės abiejų valstybių sutartys su kitomis šalimis paliekamos galioti tik tuo atveju, jei neprieštarauja šiai sutarčiai, įvedama pareigūnų ir seniūnų priesaikos būtinybė.

Galutine „kaina už Lenkijos karūną“ tapo 1501 10 23 Melnike Aleksandro Jogailaičio ir kartu su juo buvusių Lietuvos Ponų Tarybos atstovų patvirtintas sąjungos aktas, kurios pagrindas buvo Petrakavo sutarties tekstas. Istoriografijoje kartais ši sąjunga vadinama dvigubu Petrakavo-Melniko sąjungos pavadinimu. Dar kartą numatyti bendri Lenkijos ir Lietuvos DK valdovo rinkimai, bendras seimas ir bendri pinigai. Naujasis valdovas karūnacijos metu kartu turėjo patvirtinti Lenkijos Karalystės ir Lietuvos DK teises.

Lenkijos politikams pavyko sudaryti unitarinę valstybę deklaruojančią sutartį, ir tokia Petrakavo-Melniko sąjunga galėjo reikšti Lietuvos DK prijungimą prie Lenkijos. Tai buvo didelės panikos apimtos Lietuvos diduomenės nuolaida, nubraukianti XV a. antrosios pusės pasiekimus. Kita vertus, formuluotėse paliktos vietos interpretacijai, bei nuorodos, kad ši sąjunga įsigalios tik priėmus ją Lietuvos DK seimui, kurį sušaukti trukdė karas, o gavęs karūną, Aleksandras mažai tuo rūpinosi, apsaugojo Lietuvos valstybingumą. Lietuvos pusė gavo realią karinę lenkų pagalbą (Oršos mūšis), tačiau tik popieriuje liko nuostatos apie bendrą abiejų valstybių monetarinę, užsienio ir kt. politiką. Taigi praktikoje ši sąjunga liko personaline, dvi valstybes vieno valdovo asmeniu apjungiančia sąjunga.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Gabus chemikas virto vienu iš žiauriausių žudikų Lietuvos istorijoje? (117)

2017 kovo mėn. 27 d. 23:10
Gabus chemikas virto vienu iš žiauriausių žudikų Lietuvos istorijoje?
Asmeninio albumo nuotr.
4 sušaudyti žmonės. Vienas sunkiai sužeistas. Toki kraujo klaną, kaip įtariama, paliko Egidijus Anupraitis. Kas nutiko, kad labai gabus ir užsienyje studijavęs kaunietis galėjo tapti vienu žiauriausių žudikų Lietuvos istorijoje? Įtariama, kad 26 metų vyras išžudė savo šeimos narius.

Kraupus nusikaltimas pakaunėje: išžudyta šeima, ieškomas ginkluotas ir labai pavojingas jaunas vyras nuolat pildoma (1299)

2017 kovo mėn. 27 d. 19:54
Keturių žmonių nužudymu įtariamas vyras
Policija
Pakaunėje pirmadienio vakarą rastas kraupus radinys - Gaižėnų kaime rasti net keturių žmonių lavonai su šautinėmis žaizdomis. Įtarimų šešėlis krito ant vieno iš nužudytųjų sūnaus. DELFI žiniomis, tai Egidijus Anupraitis. Manoma, kad nusikaltimas galėjo būti įvykdytas ne pirmadienį. Kone pusšimtis pareigūnų šukavo kaimo apylinkes ieškodami įtariamojo. Tai iki šiol pareigūnams nežinomas, nė karto neteistas ir psichinėmis problemomis nesiskundęs jaunas vyras, dirbęs apsaugininku. Iš nužudymo vietos jis spruko pagrobęs ir du ginklus.

E. Lucasas: kad taptų tikrai pavojingi, protestuojantys rusai turi prabilti apie kitą žmogų (137)

2017 kovo mėn. 27 d. 20:12
Sekmadienį įvykę protestai Rusijoje žymėjo didžiausią išreikštą rusų nepasitenkinimo bangą nuo 2011-2012 metų, bet britų apžvalgininkas Edwardas Lucasas teigia, kad tai gana menko masto nepasitenkinimas, kuris tikrai neišjudins Vladimiro Putino režimo. Pašnekovas spėja, kad tai gali būti netgi V. Putino sumanytas planas, kaip pakišti Dmitrijų Medvedevą.

Paviešinta audringą reakciją sukėlusios Rusijos protestų nuotraukos istorija (214)

2017 kovo mėn. 27 d. 20:26
Paviešinta audringą reakciją sukėlusios Rusijos protestų nuotraukos istorija
twitter
Tai viena ryškiausių nuotraukų iš sekmadienį, kovo 26 dieną, Maskvoje vykusios akcijos prieš korupciją – keli policijos pareigūnai į policijos mašiną neša baltą paltą vilkinčią merginą.

Savo auklėtinius budinti turėjęs Š. Jasikevičius prisiminė sudėtingą praėjusią savaitę (3)

2017 kovo mėn. 27 d. 22:13
Įpusėjus pirmam ketvirčiui „Žalgiris“ buvo surinkęs vos 5 taškus, o namuose rungtyniavę Alytaus „Dzūkijos“ krepšininkai pabėgo į priekį 19:5. Šarūnas Jasikevičius minutės pertraukėlės metu ir po pirmojo kėlinio tikrai turėjo pastabų savo auklėtiniams. Antrajame ketvirtyje išsijudinę svečiai pavijo drąsiai mačą pradėjusią „Dzūkiją“ ir po dviejų ketvirčių turėjo 10-ies taškų persvarą.