1492 07 20 Vilniuje įvyko bajorijos suvažiavimas – Lietuvos DK seimo pradžia

Vilniuje sušauktas susirinkimas sprendė valdovo išrinkimo klausimą. Karalaitis Aleksandras Jogailaitis ir diduomenė išsiuntė raštus į atskiras Lietuvos DK sritis, kviesdami jų atstovus į naujo valdovo rinkimus.

Pirmą kartą 1492 dokumente atsispindi atskirų žemių reprezentacijos supratimas. Tiesa, atstovavimo principas jame išreikštas dar labai nekonkrečiai: kiekviena sritis į Aleksandro Jogailaičio rinkimo ir vainikavimo iškilmes turėjo atsiųsti „dešimt ar dvidešimt vyresniųjų, ar kiek [...] pasirodys reikalinga“. Tai buvo reikšminga nuoroda, pradedanti bajorijos atstovavimo tradiciją. Nors apie valdovų rinkimus šaltiniuose yra duomenų jau nuo Vytauto laikų, tačiau tik 1492 dokumente nurodyta, kad bajorai pasirengę rinkimus vykdyti platesniame suvažiavime.

Vėliau 1512 bajorijos atstovavimo nuostata sustiprinta, Lietuvos DK nurodžius, kad į seimą atvyktų vietininkai ir laikytojai kartu su dviem pavieto žemionimis bajorais. Tai tapo precedentu ateičiai, buvo pritaikoma vis naujoms teritorijoms, kol galiausiai 1564-1566 reformų metu virto įstatymu.

Taigi atsirado nauja ir ilgalaikė tradicija svarbiausius valstybės gyvenimo reikalus spręsti ir priimti seimuose. Nors pradžioje bajorija tokiuose suvažiavimuose vaidino tik antraeilį vaidmenį, tačiau kaip tik seimai sudarė sąlygas jų politinei savimonei plėtotis.

Aleksandro valdymo laikotarpis tapo lūžio momentu Lietuvos DK seimo istorijoje. Per 14 jo valdymo metų (1492-1506) Lietuvos DK įvyko 11 seimų, praktiškai po vieną kasmet. XVI a. pačioje pradžioje šiuose seimuose susiklostė pati seimo samprata: nuosekliai pradėta vartoti seimo sąvoka; įgyvendinamas atstovavimo principas; atsitiktinę ankstesnių susirinkimų sudėtį keitė tiksliniais kvietimais atvykę bajorai; buvo kuriama seimo raštvedyba: surašomi bajorų prašymai ir teikiami valdovo „atsakymai“. Juose spręsti einamieji valstybės reikalai: valdovo rinkimai, Lietuvos DK ir Lenkijos Karūnos sąjunga, karinės tarnybos normos nustatymas ir pan.

Dažnas seimų šaukimas, jo kompetencijų apibrėžimas, užsienio ir vidaus reikalų nagrinėjimas, reprezentacijos nuostatos – visa tai rodo, jog nuo 1492 Lietuvos DK egzistavo savo politinį vaidmenį nuolat didinusi seimo institucija. 1566 Antrasis Lietuvos Statutas galutinai įteisino trijų luomų (valdovo, Ponų Tarybos ir pavietų bajorijos atstovų) seimą.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija