1320 07 27 Lietuvos DK kariuomenė sumušė kryžiuočius Medininkų mūšyje

 (5)

XIV a. pr. Kryžiuočių ordinas vykdė nedidelius puolamuosius žygius, silpninusius lietuvių gynybinę liniją prie Nemuno. 1314 pr. kryžiuočių ordino didysis komtūras Henrikas von Plockas du kartus nusiaubė Medininkų žemę, o rudenį įsiveržęs į Juodąją Rusią sudegino Naugarduką.

1315 buvo sugriauta Veliuonos pilis, o dar po metų nusiaubta Peštuva. 1316-1317 kryžiuočiai toliau puldinėjo Pieštvę ir Veliuoną bei Medininkus. Nors visa tai silpnino lietuvių ir žemaičių pajėgas, tačiau jų šiame regione nepalaužė. Ruoštasi suduoti rimtą atsakomąjį smūgį.

1320 mūšis tarp Kryžiuočių ordino ir žemaičių įvyko Žemaitijoje, Medininkų valsčiuje. Vasarą kryžiuočių didysis komtūras Henrikas von Plockas su gana didele kariuomene – 40 riterių ir raiteliais iš Sambijos bei Klaipėdos vėl įsiveržė į Medininkų žemę siaubdami jos apylinkes.

Tačiau šį sykį jiems nepavyko to padaryti staigiai – žemaičiai, jau prieš tai surinkę karius, netikėtai užpuolė pagrindines kryžiuočių pajėgas ir jas sumušė. Kryžiuočių pusė prarado 29 riterius bei apie 200 karių. Mūšyje žuvo ir pats vokiečių magistras, į nelaisvę buvo paimtas Sambijos fogtas Henrikas Rude, kurį lietuviai vėliau paaukojo Dievams, jį sudegindami kartu su visa ginkluote ir žirgu.

Medininkų mūšis turėjo nemažos reikšmės tolesniems kryžiuočių puolimams. Kryžiuočiai patyrė taktinį pralaimėjimą, žemaičių pasiekta pergalė sumažino ordino persvarą. Vokiečių ordino kariniai žygiai kuriam laikui buvo sustabdyti.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Aktualijos

Analitikas apie nusilpusį Kremlių: jie nesuprato vieno dalyko (110)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 00:02
Vladimiras Putinas
AP/Scanpix
Vakarų politikai viliasi, kad rublio kurso kritimas privers nusilpusį Kremlių peržiūrėti savo poziciją Ukrainos atžvilgiu, tačiau priežasčių optimizmui nėra daug, „The Wall Street Journal“ rašo Filipas Šiškinas.

Lietuvos vizija: gyvenantiems užmiestyje ir kaime teks kraustytis (37)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 00:03
Europoje atlikti tyrimai rodo, kad po kelių dešimtmečių Lietuva, Latvija ir Estija bus tarp daugiausia gyventojų praradusių šalių. Ryškėja tendencija, kad iš skurdesnės Rytų Europos žmonės juda į Vakarų Europos šalis. Prognozuojama, kad 2050 metais Lietuva neteks 20 proc. gyventojų. Tad kaip pritaikyti miestų infrastruktūrą gyventojų mažėjimui?

JAV ir Kubos santykiuose – istorinis posūkis (107)

2014 gruodžio mėn. 17 d. 16:56
JAV ir Kuba pasiruošusios pradėti istorines derybas dėl diplomatinių santykių stiprinimo po ilgus metus trukusių pykčių, o pareigūnai amerikiečių žiniasklaidai pranešė, kad JAV per artimiausius mėnesius planuoja atidaryti ambasadą Havanoje, praneša BBC.

Iš imperijos spruko pėsčiomis: kaip įveikė mirties zoną (18)

2014 gruodžio mėn. 17 d. 23:01
Iš imperijos spruko pėsčiomis: kaip įveikė mirties zoną
VSAT
1980 metų pavasaris. Lietuvos socialistinės respublikos atletai ruošiasi Maskvos olimpinėms žaidynėms – vienam iš politiškiausių sporto renginių XX amžiaus istorijoje. Šiandien galime pajuokauti, jog didžiausiu herojumi tapo visai ne sportininkas, o žmogus, kurio žygis įėjo į Lietuvos istoriją. Tai disidentas – Vladas Šakalys.

Kiek jau šiemet prarado V. Putino bendražygiai milijardieriai (172)

2014 gruodžio mėn. 17 d. 21:15
Rusų milijardieriai per šiuos metus dėl smunkančios ekonomikos sukelto košmaro prarado daugiau nei 50 milijardų JAV dolerių (apie 139 mlrd. litų).