1202 Dauguvos žiotyse susikūręs Kalavijuočių ordinas laipsniškai ėmė užkariauti lyvius, latvius, estus ir kuršius. Padauguvyje įsigalėjusi Livonija kartu su jos globėjais popiežiais ir Šv. Romos imperijos imperatoriais vis labiau ėmė domėtis ir Lietuva, ją įtraukdama į nukariautinų žemių sąrašą. Popiežiaus pasiuntiniui Vilhelmui Modeniečiui Livonijoje pavyko įtikinti ordiną pulti žemaičius. Popiežius Grigalius IX 1236 02 19 išleido bulę, skelbiančią kryžiaus žygį prieš lietuvius.
Smogiamąja jėga tapo Kalavijuočių ordinas. Daugiau kaip 2000 Saksonijos iš Vokietijos kryžininkų atvyko į Livoniją, 200 karių būrį atsiuntė Pskovas, taip pat prisidėjo apkrikštyti estai, lyviai, latgaliai. Rudenį, Kalavijuočių ordino magistro Folkvino iš Naumburgo vadovaujami riteriai (ne mažiau 3000 karių), perėję per dar neužkariautą Žiemgalą, įsiveržė į Šiaulių žemę. Netikėtai užklupę kunigaikštį Vykintą, jie nusiaubė plačią teritoriją ir ilgiau neužsibuvę, susiruošė žygiuoti atgal.
Tačiau su grobiu grįžtančius užpuolė tuo metu pajėgas suspėję sutelkti žemaičiai. Kunigaikščiai Bulioniai 09 21 pastojo kelią riteriams į pietvakarius nuo Šiaulių. Kadangi kalavijuočiai buvo užklupti pelkėtoje vietovėje, jie atsisakė kovoti pėsti ir pasiliko nakvynei. Per naktį žemaičių pajėgas sustiprino kunigaikščio Vykinto žmonės. Iš viso žemaičių pusėje buvo apie 3000-4000 karių. 09 22 rytą prasidėjęs mūšis baigėsi visiška žemaičių pergale: lengvai ginkluoti kalavijuočiai apimti panikos ėmė bėgti, o sunkiai ginkluoti riteriai, įskaitant patį ordino magistrą Folkviną, žuvo. Kalavijuočių bendri nuostoliai siekė beveik 2000 žmonių.
Kalavijuočių ordinas buvo visiškai sutriuškintas, jo likučiai 1237 įjungti į Vokiečių ordiną, buvo sužlugdyti popiežių tiesioginės valdymo zonos įkūrimo planai.
Saulės mūšis giliai įsirėžęs šiandieninės Lietuvos visuomenės istorinėje sąmonėje. 1987 Lietuvos kultūros ministerija mūšio lauką Jauniūnų kaime įrašė į Respublikos istorijos paminklų sąrašą; 1998 skulptorius Vytautas Narutis įamžino pergalę paminklinėje lentoje. 2000 Lietuvos ir Latvijos Seimai 09 22 paskelbė Baltų vienybės diena. 2006 vyriausybės nutarimu, mūšio vieta įprasminta memorialiniu kompleksu.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
Top naujienos
Sujudimas Kaune: dėl padidėjusio radiacinio fono evakuoti Eigulių gyventojai (3)
Kauniečiai sunerimo dėl gausių specialiųjų tarnybų pajėgų Eiguliuose, prie V....
Įdarbinti užsieniečius Lietuvoje gali būti sunkiau: griežtinama tvarka, bet dėl vienos profesijos matytų išimtį (5)
Vyriausybė jau pritarė, o Seimas toliau svarsto siūlymus griežtinti užsieniečių įdarbinimo...
Fausta Marija Leščiauskaitė. Geriau sena merga nei tokie santykiai
Kiek daug žmonių grįžę namo į namus neina. Dar valandėlę sėdi mašinoje. Nes eiti ten nenori.
Į krantą išplauta keistos formos būtybė pašiurpino pajūrio lankytojus: kas tai per padaras?
Australijoje paplūdimiu vaikščiojusi moteris aptiko šiurpios išvaizdos padarą, iš pažiūros...
/ Pas Editą. Svarbiausi Rafailo Karpio apdovanojimai scenoje ir gyvenime
Apie jį režisierė Dalia Ibelhauptaitė yra pasakiusi taip: „Rafailas yra operos solistas, kuris...
Iš Kauno oro uosto evakuoti žmonės atnaujinta: Vilniaus oro uoste sprogmenų nerasta (3)
Penktadienį apie 16 val. gautas pranešimas apie neva užminuotus Vilniaus ir Kauno oro uostus.
