Aprašant Krymo atsiradimo Rusijos Federacijos sudėtyje būdą, dažnai vartojamas žodis „anšliusas". Tai tiesioginė užuomina į visiems puikiai žinomas istorines aplinkybes, kurioms susiklosčius 1938 metais Austrija „pateko" į Vokietijos sudėtį. Per visus tuos nesibaigiančius ginčus ir diskusijas, kas gi tai buvo iš tikrųjų – aneksija, sujungimas, prijungimas, anšliusas ar kažkas kito – antrame plane atsiduria labai svarbus faktas, jog Krymas išskirtinė, laike ir erdvėje pasiklydusi vieta, geriau nei bet kas kitas iliustruojanti šiuolaikinio pasaulio būklę: chaosas, netvarkė, protu sunkiai suvokiami socialiniai ir ekonominiai kontrastai, kraują stingdantis groteskas, klyksmai, įtarumas, nė akimirkai neapleidžianti karo nuojauta ir viltis, kad vieną dieną per stebuklą taps geriau. Užtektų apsilankyti Kryme ir neabejotinai įsitikintumėte, kad ši vieta tikrų tikriausias šiuolaikinės civilizacijos muziejus – tarsi gintare amžiams sustingę vabalėliai. Tokius radinius paleontologai vadina žodžiu, kuris skamba panašiai kaip minėtasis anšliusas – inkliuzais.
Skaityti daugiau

Sausakimšas mažytis autobusiukas, mikliai vinguriuojantis serpentinu – tai, matyt, sunkiausiai pamirštamas Krymo pusiasalio fenomenas. Vietos kraštovaizdžio reljefas kažkuo primena Marso paviršių, o tie barškantys maršrutiniai autobusiukai – tarsi pirmųjų marsaeigių prototipai. Panašu, kad vietos infrastruktūra čia niekas rimtai neužsiima dešimtmečiais, o per pastaruosius dvejus metus čia absoliučiai niekas nepasikeitė. Pačiame Kryme visi tik ir kalba, kokius puikius kelius nuties, bus ir tiltas. O ir šiaip – geriau pasaulyje niekur nerasi. Tik reikia kiek lukterėti. Gyventi laukimu – pagrindinis Krymo žmonių išgyvenimo būdas.

Skaityti daugiau


Krymas – aidas branduolinio karo, kurio net nebuvo. Aidas, besiblaškantis požeminiuose Balaklavos bunkeriuose, aidas, ištirpstantis Čufut Kalės grotose. Kadaise šis pusiasalis buvo rengiamas neišvengiamai kovai su Vakarais, beprotiškose ginklavimosi varžybose dalyvavo net ir specialiai išmokyti koviniai delfinai. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, juos pardavė, o mokymų programą nutraukė. 2014 metais Kryme įvykęs referendumas tapo vadinamojo „Šaltojo karo 2.0" atspirties tašku. Ir iš tikrųjų – tokiu atveju be kovinių delfinų nė iš vietos: programą nusprendė prikelti, gynybos ministerija perka naujų šių protingų jūrų žinduolių, kurie turės nuo diversantų saugoti jūrines sienas. Sovietų imperijos restauracija – pirmiausia tai simbolinis aktas, taigi be pusiau mitinių praeities atributų apsieiti nepavyks.
Skaityti daugiau

Kai sako, esą referendumas dėl Krymo statuso vyko rinkėjams grūmojant automatais, tai, nors formaliai galbūt taip ir buvo, tuometinę situaciją apibūdina ne itin tiksliai. Krymas visada buvo prorusiškas regionas, Rusijos trispalvėmis čia entuziastingai mojuota dar prieš aneksiją. Dabar, kai pusiasalis faktiškai perėjo į Rusijos Federacijos jurisdikciją, vietos gyventojai karštligiškai deklaruoja naują tapatybę. Euforija dar neišsisklaidė, taigi šiandien geriausia idėja startuoliui Kryme – imtis marškinėlių su Rusijos prezidento Vladimiro Putino atvaizdu gamybos.

Skaityti daugiau


Nepaisant to, kad dauguma Krymo gyventojų vis dar džiaugiasi ir švenčia išsilaisvinimą nuo Ukrainos, jau pakanka ir tų, kurie praregėjo ir savo kailiu patyrė, kuo gali baigtis naujos valdžios veiksmai. Dar tik auštant vadinamajam Krymo pavasariui, Jaltos zoologijos sodo „Pasaka" ir safario parko „Taigan" direktorius Olegas Zubkovas žadėjo savo koviniais liūtais užsiundyti visus, kurie trukdys referendumui. Gana greitai su naująja valdžia jis susipyko– jiems nepatiko verslininko puoselėjamos politinės ambicijos ir pernelyg sklandžiai besiklostantis verslas. Rusijoje tokias problemas neretai sprendžia Tyrių komitetas ir prokuratūra. Dabar O. Zubkovui keliamos vis naujos bylos, jis tampomas po teismus, rodomas per vietos televiziją, jo verslas neatsigina kontrolierių – tiek turinčių pagrindo patikroms, tiek ir be jų. Teisingai pastebėjo žirondistas Pierre'as Vergniaud: revoliucija (kaip ir dievas Kronas) ryja savo vaikus.
Skaityti daugiau

Kuomet 2014 m. kovo mėnesį jungtinė Krymo muziejų ekspozicija „Juodosios jūros paslaptys" buvo eksponuojama Amsterdamo muziejuje, Rusija aneksavo Krymą.

Apie du tūkstančius meno vertybių tapo politinės situacijos įkaitu.
Iki šiol sprendžiama, kaip su jomis reikėtų pasielgti. Kam grąžinti beveik dviem milijonais dolerių apdraustą ekspoziciją, sudarytą iš penkių Krymo muziejų kolekcijų?

Ar meno vertybės priklauso Krymo muziejams, iš kurių ji buvo paimta, kurių archeologai viską aptiko pusiasalyje, kurių mokslininkai jas tyrė? Ar Kijevui, kurio Kultūros ministerija išleido ekspoziciją gastrolėms, o patys eksponatai teisiškai priklausė Nacionaliniam Ukrainos muziejų fondui? Negana to, pretenzijas į dirbinius reiškia ir Maksva.


Skaityti daugiau


Užsiimti kokiu nors verslu, nesusijusių su patriotinės atributikos gamyba, Kryme šiandien ne taip ir paprasta. Būtinosios verslo legalizavimo išlaidos gula ant savininkų pečių, o sumos neretai tikrai didelės. O ir šiaip nutinka pačių keisčiausių dalykų – senoms bendrovėms priimami vis nauji įstatymai. Trumpiau tariant, Kryme verslininkai tikrai nenuobodžiauja. Bene iškalbingiausia šiame kontekste ūkininko Sergejaus Kuliko istorija. Jo auginama produkcija turėjo tapti gyvu to mitais apaugusio importo pakeitimo vietos produkcija, apie kurį tiek kalbėjo Rusijos valdžia, pavyzdžiu (dėl sankcijų jūros gėrybių importas iš Europos Rusijoje draudžiamas). Deja, taip nenutiko. S. Kulikas mina teismų slenksčius ir iš paskutinių jėgų stengiasi išsaugoti bent tai, ką turi.
Skaityti daugiau


2014 metų Rugsėjo 1-ąją nuskambėjęs skambutis Krymo mokykloms skelbė naują erą. Dabar mokinių piešiniai garbina Tėvynės karą ir niekina „fašistinę bjaurybę", klasėse kabo Rusijos Federacijos herbas ir Vladimiro Putino nuotrauka greta, o Ukrainos vėliavas pakaitė rusiška baltos, mėlynos ir raudonos spalvų kombinacija.

Mokyklos po Rusijos aneksijos sulaukė dosnaus Rusijos dėmesio ir dėl to neslepia džiaugsmo.

Tačiau pedagogai ir mokyklų vadovai susiduria ir su tam tikrais keblumais. Tarkime, ką daryti su mokiniais, kurie studijuoti Ukrainoje ir ruošiasi laikyti istorijos egzaminą? Istorijos interpretacija ir literatūros programa naujuose Krymo vadovėliuose skiriasi nuo Ukrainos.

Skaityti daugiau

Dėmesys istorinei praeičiai Kryme tapo ypač ryškus: statomi ir renovuojami nauji paminklai, šlovinantys sovietinius didvyrius, o gegužės švenčių proga, prie visų Antrojo pasaulinio karo veteranų durų nusidriekia sveikintojų ir žurnalistų eilės.

Anot 92-jų metų veterano Dimitrijaus Petrovičiaus, šiandien pusiasalyje liko tik du veteranai, kovoję Antrajame Pasauliniame kare. Abu veteranai yra pagerbti didelėmis pensijomis ir žiniasklaidos dėmesiu. Apie du kilogramus sveriantį švarką su medaliais D. Petrovičiui tenka vilktis labai dažnai, todėl visus medalius ir ordinus prie audinio jis tiesiog prisiklijavo: „Kad prisegtum medalį, reikėdavo perdurti audinį, todėl medaliai tiesiog išplėšydavo dideles skyles audinyje".


Skaityti daugiau


Garsusis Rusijos ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo padrąsinimas „Jūs ten laikykitės" Krymo gyventojų greičiausiai pernelyg nenustebino. Jie jau gana seniai įprato tvarkytis savarankiškai, pernelyg nieko iš nieko nesitikėti. Euforija išsiskaidys – liks tik jūra.
Skaityti daugiau