2015-ieji Lietuvos internetui buvo augimo metai. Tiek kiekybine, tiek kokybine prasme.
Gryta Balserytė, „Gemius Baltic“ Regiono vadovė Baltijos šalims
Interneto skvarba šalyje siekė 77%. Vis daugiau lankytojų prie mėgiamų svetainių jungėsi telefonu: metų pabaigoje šiuo įrenginiu naršė beveik 900 tūkst. internautų – tai yra pusė tiek, kiek prie interneto jungiasi asmeniniu kompiuteriu.

Ryškiausiai populiarėjo video turinys: jei sausį buvo atlikta 5 milijonai multimedijos turinio peržiūrų, tai metų pabaigoje šis skaičius išaugo iki 8 milijonų per mėnesį. Tendencijas sekantys portalai suskubo reaguoti į auditorijos poreikius ir didino vaizdo medžiagos pasiūlą. Metų viduryje prie multimedijos turinio tyrimo „gemiusStreamAudience“ prisijungus „Delfi TV“, turėjome galimybę dar tiksliau įvertinti, kaip su video medžiaga sąveikauja įvairios socio-demografinės grupės. Paaiškėjo, kad vaizdo reportažai internete vienodai populiarūs tiek tarp paauglių, tiek tarp senjorų, o lemiantis veiksnys  yra tematika.

Siekiant didesnio auditorijos įsitraukimo, išpopuliarėjo ir nauja turinio forma – pasakojimai, apjungiantys tekstą, nuotraukas, vaizdo medžiagą ir interaktyvius elementus. Dėl šios priežasties dar daugiau svarbos įgijo vartotojų svetainėje praleistas laikas. Nuo rudens daugiau dėmesio skiriame analizuodami laiko dalies rodiklį (angl. Time Share), kuris parodo, kokia dalis viso internautų praleisto laiko tenka konkrečiai svetainei. Šis turinio kokybę apibūdinantis rodiklis tapo lygiaverčiu tokiems parametrams kaip realių vartotojų skaičius ir puslapių arba vaizdo peržiūrų skaičius.

Telefonais arba planšetėmis atliekama viena iš keturių puslapių peržiūrų. Per metus mobiliųjų įrenginių srautas išaugo perpus.
„Samsung“, „Apple“ ir „LG“ yra gamintojai, kurių telefonais arba planšetėmis Lietuvos internautai naršo dažniausiai. 2015-aisiais intensyvėjo naršymas „Samsung“ ir „LG“ įrenginiais, o „Apple“ srauto dalis mažėjo.


Naršančių mobiliuosiuose sociodemografija:
Birželį „gemiusAudience“ tyrime pasirodė pirmieji telefonais naršančios auditorijos socio-demografiniai duomenys. Jie atskleidė, kad šiuo įrenginiu dažniausiai naudojasi jauni žmonės: 7-34 m. internautai sudaro 69% telefonu naršančių lankytojų. Be to, šių internautų perkamoji galia didesnė: penktadalio vartotojų, kurie naršo telefonu, pajamos yra didesnės nei 579 €. Tokias pajamas nurodė kas septintas internautas, naršantis asmeniniu kompiuteriu.

Radijas ir televizija internete:
Radijo ir televizijos internete auditorija rugsėjį pasiekė 650 tūkst. realių vartotojų, tai yra daugiau nei trečdalį visų šalies internautų. Tuomet abejingų nepaliko „Eurobasket 2015“ rungtynių transliacijos ir su jomis susijusi vaizdo medžiaga – ją peržiūrėjo daugiau nei 300 000 internautų.

Birželį prie „gemiusStreamAudience“ tyrimo prisijungus „DELFI TV“, paaiškėjo, kad vaizdo turinio žiūrovų skaičius lietuviškuose portaluose viršija 500 tūkst. Daugiau nei pusę šių žiūrovų domina aktualijos, naujienos ir žinios.

Šaltinis: Gemius, gemiusTraffic 2014.11-2015.11


2015-ieji buvo pokyčių ir inovacijų metai. Vykdėme suplanuotus ir rinkos padiktuotus DELFI grupės plėtros veiksmus. Pristatėme naujus teminius turinio portalus - Vyriškai.lt, Daraupats.lt, Letena.lt, Krepšinis.lt, auginome rinkai žinomus portalus - Moteris.lt, 1000receptų.lt, Panelė.lt ir kitus. 2015-ais didelį dėmesį skyrėme inovatyviems sprendimams, atitinkantiems pasaulinius standartus: iš esmės atnaujinome DELFI mobiliąją programėlę, startavo nauja DELFI TV platforma. Visus metus užtikrintai išlaikėme DELFI prekių ženklo lyderystę kitų naujienų portalų atžvilgiu.
Vytautas Benokraitis, DELFI direktorius
Remiantis praėjusių metų statistika, galime konstatuoti, kad augo teminiai DELFI grupės portalai, ypač tie, kurie siejami su seniai rinkoje egzistuojančiais prekių ženklais: „Moteris“, „Cosmopolitan“, „Tavo vaikas“, „Alio“.


2015 – ais kiekvieną mėnesį bent keli DELFI grupės portalai patekdavo į lankomiausių interneto svetainių TOP 20. Gruodžio mėnesį pasiektas įspūdingas rezultatas – net 8 grupės portalai pateko į TOP 20-tuką.
DELFI grupės portalai neskaičiuojant DELFI, kartu sudėjus per mėnesį vidutiniškai pasiekia 925 tūkstančius realių vartotojų. Tai sudaro net 49,83 % Lietuvos interneto rinkos. Naujienų portalas DELFI pasiekia 1 mln 205 tūkst. arba 64,86% interneto vartotojų.





Penkių DELFI grupės prekių ženklų karūnose – populiarūs mėnesiniai žurnalai.
2015 rudenį atliktas TNS Skaitytojų auditorijos tyrimas, patvirtina, kad „Moteris" yra skaitomiausias mėnesinis žurnalas Lietuvoje. Savo lojalias auditorijas tiek žurnaluose, tiek portaluose ir socialiniuose tinkluose taip pat turi “Cosmopolitan”, “Mano namai”, “Panelė” ir “Tavo vaikas”. Visų žurnalų pavadinimų portaluose – originalus ir kasdien atnaujinamas turinys.
TNS Skaitytojų auditorijos tyrimo duomenys rodo vidutinę skaitytojų auditoriją per mėnesį, „gemiusAudience" statistika rodo vidutinę portalų Moteris.lt, Cosmopolitan.lt, Panelė.lt, Tavovaikas.lt, Manonamai.lt auditoriją trijose platformose: kompiuteriuose, mobiliuosiuose ir planšetėse.

⇦ Šaltinis: Gemius, gemiusTraffic 2014.11-2015.11; TNS Skaitytojų auditorijos tyrimas 2015 pavasaris; Facebook duomenys.

Šaltinis: Gemius, gemiusTraffic 2014.11-2015.11; TNS Skaitytojų auditorijos tyrimas 2015 pavasaris; Facebook duomenys.

DELFI grupės portalų demografija

Visi DELFI grupės portalai pasiekia šiek tiek daugiau moterų, nei vyrų. Dominuoja Viniaus ir Kauno skaitytojai, kurie sudaro 45 % visos DELFI grupės auditorijos. Vyriškoje auditorijoje daugiau 15 - 44 metų amžiaus skaitytojų, o moterų – 15 – 54.





DELFI paminėjo 15 metų gyvavimo media rinkoje sukaktį

Per 15 metų naujienų portalas išaugo į stiprią žiniasklaidos grupę su pagrindiniu Lietuvoje naujienų portalu priešaky, vystomais stipriais teminiais interneto portalais (Moteris.lt, Vyriškai.lt, Manonamai.lt ir kt.) ir leidžiančią populiarius mėnesinius žurnalus – Cosmopolitan, Moteris, Panelė ir kt.

Rinkai pristatyti net 4 nauji teminiai portalai

Daraupats.lt – portalas meistraujantiems profesionalams ir mėgėjams. Kasdien nauji profesionalų patarimai, mėgėjų statyti, remontuoti, kurti namus ir aplinką patirtys, realūs pavyzdžiai.

Vyriškai.lt – specializuotas laisvalaikio portalas vyrams. Įdomybės, vyriški skaitiniai, aktualios ir intriguojančios temos, vyriška mada, technologijos. Tai, kas laisvalaikiu domina aktyvų šiandienos vyrą.

Letena.lt – portalas gyvūnų augintojams ir mylėtojams. Istorijos, patarimai, naujienos apie šunis, kates, paukščius, roplius, graužikus ir kitus augintinius.

Krepšinis.lt – specializuotas krepšinio portalas. Visos Lietuvos ir pasaulio krepšinio naujienos, įvykiai, nuomonės, krepšininkų istorijos.

2015 gegužę darbą pradėjo nauja žurnalo “Panelė” redakcinė komanda, birželį rinkai pristatytas naujas draugiškas “Panelės” žurnalas


• Naujas dizainas, atitinkantis šiandienos leidybos standartus ir jaunimo poreikius vizualesniam turinio pateikimui.

• Naujas pozityvus turinys: įkvepiantys herojai, sėkmės istorijos ir geri pavyzdžiai.

• Nauji autoritetingi žurnalo autoriai: Beata Tiškevič, Romas Zabarauskas, Karolis Vyšniauskas ir kt.

DELFI TV – Nr. 1 internetinė televizija Lietuvoje

Prie DELFI TV komandos prisijungė TV profesionalas Jurgis Jefremovas.

Rinkai pristatyta inovatyvi DELFI TV platforma su naujomis, vartotojų lūkesčius atitinkančiomis funkcijomis.

DELFI TV – didžiausia tiesioginių transliacijų platforma Lietuvoje. Per metus DELFI TV parodė net 1172 tiesiogines vaizdo transliacijas! DELFI TV žiūrovai stebėjo sporto rungtynes, pramoginius renginius, interviu, konferencijas, diskusijas ir kita.

Dar turtingesnis video turinys: į DELFI TV eterį atkeliavo  ekonomikos  aktualijų laida „Pinigų karta“, vedėjas Andrius Tapinas.
Šaltinis: Gemius, gemiusStream Audience, 2015 gruodis

Nauja inovatyvi, pasaulinius standartus atitinkanti DELFI mobilioji programėlė


• Pritaikyta iOS ir Android operacinėms sistemoms.
• Iš esmės pakeistas programėlės vaizdas, navigacija, įdiegtos naujovės vartotojo patogumui - nauja išskirtinė vartotojo patirtis.
“Mano DELFI” leidžia personalizuoti naujienas pagal domėjimosi sritis.
• Lengva atsiųsti tekstinę, foto, video naujieną bei ja dalintis su kitais.

Ir 2015-ais DELFI - pagrindinis naujienų portalas Lietuvoje

Naujienų portalas DELFI – pagrindinis internetinis naujienų kanalas Lietuvoje. Portalas DELFI daugelį metų pirmauja pagal visus svarbiausius rodiklius, vertinant vartotojų pasirinkimą. Tai patvirtina reprezentatyvūs tyrimai.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ DELFI užsakymu atlikta naujausia reprezentatyvi „Omnibus“ apklausa rodo, kad į klausimą, kuris naujienų portalas yra „Mano pagrindinis informacijos šaltinis“, daugiau nei pusė apklausos dalyvių atskė, kad tai portalas DELFI - 52 proc., 15min.lt – 21 proc., lrytas.lt – 15 proc.
Naujienų portalų gretas 2015 metais papildė dar vienas rinkos žaidėjas - tv3.lt. Trumpam sujaukęs pirmojo trejetuko naujienų portalų - lyderių pozicijas, ilgainiui pokyčių neįnešė. Metų pabaigoje TOP3 liko toks pat kaip ir metų pradžioje: Nr. 1 - DELFI, antrą ir trečią vietas dalinosi 15min.lt ir lrytas.lt.


Matuojant laiką praleistą naršant ir skaitant naujienų portalus, DELFI visus metus dominavo visose trijose platformose – mobiliuosiuose, planšetėse ir kompiuteriuose.
Naujienų portalas DELFI 2015-aisiais pagal realių vartotojų skaičių užtikrintai lyderiavo kompiuteriuose ir planšetėse. Kompiuteriuose atotrūkis tarp DELFI ir artimiausio konkurento pagal pasiektų vartotojų skaičių vidutiniškai siekė 18,77%. Per dieną DELFI vidutiniškai pasiekė 340 tūkst. realių vartotojų.


Būdami pagrindiniu naujienų portalu jaučiamės įsipareigoję skaitytojams duoti įdomaus, svarbaus ir naudingo turinio, pateikti jį moderniai. Nuo tyrimų iki pramogų. Tokia bus mūsų kryptis ir 2016 m. - būti visur, kur patogu skaitytojui, rašyti apie sudėtingus dalykus suprantamai, rengti reportažus iš karštų pasaulio taškų.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė DELFI Vyr. redaktorė
2015 –ieji išsiskyrė inovatyvių turinio multimedijos sprendimų gausa

DELFI neatsilieka nuo pasaulinių informacijos pateikimo tendencijų ir skaitytojams aktualų turinį pateikia inovatyviomis formomis. 2015 m. portalas pristatė išskirtinį projektą “Lietuvos įtakingiausieji”. Pirmą kartą Lietuvoje skaitytojams buvo pateiktas tokios apimties ir gylio projektas, kuriame apklausos atliktos ne tik įvairiais pjūviais, bet ir naudojant kelis skirtingus metodus. DELFI pirmasis Lietuvoje pristatė „longread“ formatu įgyvendintą tarptautinį multimedijos projektą „Gilyn į Rusiją“. Didžiulio skaitomumo ir atgarsio sulaukė teminiai turinio projektai, kuriems žurnalistai dirbo ir Lietuvoje, ir Europoje: „Migrantų krizė“, „Gilyn į Lietuvą“, „Iššifruoti Rusiją“, „Tada ir dabar“, „V. Putino Rusija“.


Nauji autoriai
DELFI redakcijoje – trys įtakingi visuomenės veikėjai

2015 m. prie DELFI komandos prisijungė Lietuvoje garsūs žiniasklaidos atstovai: Rimvydas Valatka, Andrius Tapinas ir Andrius Užkalnis. Trys labai skirtingi ir savo nuomonę drąsiai reiškiantys autoriai praturtino DELFI turinį ir kartu subūrė dar gausesnį skaitytojų ratą.


Rimvydas Valatka
Andrius Tapinas
Andrius Užkalnis
Žurnalistų darbo geografija: nuo Visagino iki Pietų Amerikos

DELFI toliau plėtė savo reportažų geografiją ir dėl savo skaitytojų keliavo į karščiausius pasaulio taškus: Europos pietuose, rašydami apie pabėgėlius, Paryžiuje ir Briuselio Molenbeko rajone po teroro aktų, Ukrainoje, Dakaro lentynėse Pietų Amerikoje, „Eurobasket“ čempionate Europoje ir kitose pasaulio vietose. Kartu su visa Lietuva žurnalistai, foto ir video reporteriai keliavo ir į pajūrį, ir į regionus.

Rezonansiniai tyrimai – DELFI redakcijos vizitinė kortelė

2015-aisiais DELFI inicijavo ir paskelbė daugybę išskirtinių žurnalistinių tyrimų: atskleistas Druskininkų skandalas, nelegalios statybos įvairiose Lietuvos vietose, VP skyrybų istorija, Lietuvą sukrėtęs interviu apie padėtį Viešojo saugumo tarnyboje ir kiti.
2015-ieji DELFI grupėje išsiskyrė inovatyvių ir interaktyvių turinio rikodaros projektų ir sprendimų gausa. Tai lėmė ir naujas interaktyvių komercinių sprendimų padalinys su profesionalia dizainerių ir programuotojų komanda. Klientai, kuriems buvo įgyvendinti unikalūs sprendimai - ir finansų industrijos grandai, ir farmacininkai, ir maisto pramonės lyderiai.

Pajusk vasaros skonį

Klientas: „Santa Maria“
Periodas: 2015 05 01 – 31

Tikslas: pristatyti vartotojams naujus “Santa Maria” produktus, supažindinti su jų naudojimo galimybėmis.
Komunikacijos kanalai: DELFI grupė, Radiocentras, prekybos vietos.
Išskirtinis sprendimas internete: DELFI sukurtas „flash" žaidimas, kurio tikslas įtraukti vartotojus į virtualų “kepsnių čempionatą”, paskatinti dalintis žaidimu socialiniuose tinkluose.
Žaidime dalyvavo: 86 593 dalyviai.
Pardavimai išaugo +47% (kliento informacija).

Kiekvienas gali būti didelis:

Klientas: „Swedbank“

Periodai: I - 2015 05 25 – 07.31
II -2015 08 01 – 09 30
III – 2015 10 01 – 12 24
Tikslas: aktualizuoti smulkiojo verslo temą, edukuoti smulkųjį verslą apie esamas verslo augimo, plėtros galimybes.
Komunikacijos kanalai: DELFI grupė.
Išskirtinis on-line sprendimas: Teminis turinio projektas. Aktualūs straipsniai, sėkmės istorijos irk t.
Projektas pasiekė net 300 tūkst. Lietuvos gyventojų!

Stop kontrabanda

Klientas: „Phillip Morris“

Periodas I - 2015 10 01 – 11 08
Periodas II -2015 11 09 – 12 03
Tikslas: iškelti kontrabandos problemą valstybės mastu; į projektą įsitraukė ir valstybės institucijos: pasienio apsaugos tarnyba, Lietuvos policija, VMĮ, Finansų ministerija ir kt.
Komunikacijos kanalai: DELFI grupė.
Išskirtinis sprendimas internete: Teminis turinio projektas. Aktualūs straipsniai, video reportažai, tiesioginiai reportažai iš pažeidėjų sulaikymo operacijų. Visas turinys - išskirtinai DELFI.
Projektas pasiekė net 108 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Marsiečių vabalų lenktynės:

Klientas: Walmark

Periodas: 2015 10 19 – 12 26
Tikslas: pardavimų skatinimas
Komunikacijos kanalai: DELFI grupė, TV3 (su žinute, nukreipiančia į DELFI).
Išskirtinis sprendimas internete: Interaktyvus žaidimas. Žaidime dalyvavo: 20 tūkst. Lietuvos gyventojų!

Kalėdų traukinukas

DELFI ir CITADELE banko projektas
Periodas: 2015 12 14 – 2016 01 31
Tikslas: dvi socialiai atsakingos bendrovės suvienijo pastangas siekdamos sugražinti Vlniaus miestui tradicinį Kalėdų traukinuką ir padovanoti svarbų šventės atributą visuomenei.
Išskirtinumas: pirmas tokio pobūdžio projektas DELFI istorijoje, kai žiniasklaidos bendrovė ir komercinis klientas iš turimų išteklių sukuria tokią vertę. Originali DELFI ir CITADELE banko lauko reklamų integracija, prekių ženklų komunikacija ant traukinuko, integracija internete.
Komunikacijos kanalai: DELFI grupė, radijas, lauko reklama.
Kokie iššūkiai ir pokyčiai laukia reklamdavių ir reklamos kanalų interneto rinkoje 2016


Rolandas Ragaliauskas „Media House” direktorius

Vizualinio turinio dominavimas
Visas turinys visose platformose toliau sparčiai kryps į video/foto formatą, tekstinis turinys bus nustumtas į antrą planą.  Tiek naujienų portalai, tiek socialinė medija, tiek
Skaitykite daugiau
Vizualinio turinio dominavimas
Visas turinys visose platformose toliau sparčiai kryps į video/foto formatą, tekstinis turinys bus nustumtas į antrą planą.  Tiek naujienų portalai, tiek socialinė medija, tiek patys vartotojai teiks pirmenybę greitai nuskaitomam, kokybiškam turiniui, kurį paprasta kurti ir teikti vis labiau tobulėjant technologijoms.

Live stream populiarumas
Vis svarbesnis taps naujienų greitis ir autentiškumas. Gyvos transliacijos pakeis požiūrį į naujienų kokybę – kokybė bus suvokiama kaip greitis, dalyvavimas įvykiuose čia ir dabar. Tuo tarpu rinkodaros atsovams tai signalizuoja, kad  ir pati reklama, turinio rinkodara turi būti labai operatyvi, labai aktuali, adaptuota prie vartotojo buvo vietos, aplinkos aktualijų.

Turinio projektai vs. Rėmimo projektai
Kils klausimas, kaip būti turinio iniciatoriumi, o ne tik rėmėju artimu projektui. Didės poreikis patiems inicijuoti projektus, sprendžiančius vartotojų problemas, būti pagrindine projektų ašimi. Taip pat atsirandant paklausai, įvairės kokybiško turinio specializuotų kūrėjų.

Technologijų bei duomenų panaudojimo progresas
Išmanesniems pirkimo būdams ir duomenų kaupimui bei naudojimui bus reikalingos tobulesnės technologijos. Daugės technologinių platformų, kurios priklauso arba tik agentūroms (pvz. Media House Robotic) arba tik atskiriems klientams (lojalumo kortelių sistemos susietos su vartotojų pirkimais ir interneto slapukais (pvz. Maxima Ačiū) arba yra trečios šalies partneriai kaip “Adform”.

Išmaniųjų programėlių, kuriančių vertę, atgimimas
Sparti išmaniųjų telefonų plėtra ir mobilaus interneto pigumas bei greitis leis įlįsti į vartotojų mobiliuosius įrenginius dar paprasčiau. UBER pavyzdys priminė, kad išmaniosios programėlės gali būti naudingos, svarbu, kad jos kurtų vartotojui įtikinamą vertę ir nebūtų vienadienės. Ir čia vartotojas ieškos kokybės, tad išmaniosios programėlės padedančios spręsti kasdienias problemas, bus puikus būdas prekės ženklams priminti apie save. Tačiau vartotojai vistik naudoja labai ribotą kiekį programėlių, tad programėlės vertė turi būti išties išskirtinė, kad atpirktų dideles gamybos investicijas. Kaip alternatyva mobilioms aplikacijoms sparčiau didės mobiliųjų svetainių plėtra.

Socialinių tinklų auditorijos diferenciacija
Facebook nebe vienintelis masiškas socialinis tinklas Lietuvoje. Nors daugelis turi Facebook paskyrą, tačiau šalia jos randasi Instagram, Linkedin, Swarm, Snapchat, Pinterest paskyros. Naujoms platformoms ypač imli jaunesnė auditorija,  o Facebook auditorija tampa brandesnė. Naujo socialinės platformos vis labiau draugiškos reklamuotojams, o Instagram pavyzdys rodo, kad ne tik draugiškos, bet ir įdomios.

Personalizacija
Vartotojas aplink save norės matyti tik tai, kas jam aktualu, t. y. personalizuotą turinį, vaizdus, žinutes, naujienas, socialinisu profilius, taip pat reklamas. Reklamuotojus gelbės renkamos duomenų bazės, cookiai, socialiniuose tinkluose pateikiama asmeninė informacija, pakartotinė rinkodara ir išmanesni reklamos pirkimo būdai.

Mokamas turinys
Toliau bus bandoma apmokestinti turinį, stebėti vartotojų požiūrį į tai. Su “Netflix” atėjimu, Spotify, Deezer muzikos platformų augimu bus vis daugiau bandymų (kaip “Verslo Žinių”) apmokestinti turinį, vartotojui bus siūloma pridėtinė vertė – unikalus turinys, turinys be reklamos.

Dar didesnis mobilumo proveržis
Tobulėjančios išmaniosios technologijos bei mobilaus interneto sparta ir greitis paskatins vartotojus nuo kompiuterio ekrano kraustytis į mažesnius - išmaniųjų įrenginių - ekranus. Tad ir reklamuotojų bei prekės ženklų užduotis bus tilpti į mažesnę rezoliuciją, būti pastebėtiems, matomiems, išskirtiniams, lengvai ir patogiai pasiekiamiems.

Virtualios realybės prietaisų plėtra
Virtualios realybės prietaisai tokie kaip Oculus Rift jau dabar yra naudojami video žaidimams, pramogoms, video platformoms. Jiems populiarėjant, didės ir rinkodaros dėmesys kaip į dar vieną, naują media priemonę.
Internetinė TV vs. tradicinė TV
Kol kas nemanau, kad TV galėtų jausti internetinės TV konkurenciją. Pirmiausia internetinę TV riboja objektyvios priežastys: greitojo interneto prieigos bei, tam tikra prasme, daugiakanalės TV santykinai maža skverbtis.
Kitas klausimas - ką laikysime internetine TV? Jei kalbame apie išmaniąją “Teo” televiziją, tuomet iš esmės vartojimas nesiskiria nuo įprastos TV. Jei šnekame apie “Netflix”, nemanau, kad Lietuvoje kol kas būtų labai daug entuziastų, kurie papildomai mokėtų už vietinės TV paslaugą, kai transliuojami vietiniai kanalai. Tad manyčiau, ši paslauga bent kurį laiką bus nišinė, nepaisant to, kad “Netflix” veiklos Lietuvoje pradžioje, jų paieškos mastelis pralenkė Linkomanija ar filmai.net. Tad susidomėjimas – nemažas, nemažai aktyviausių interneto vartotojų naudojasi nemokamo mėnesio paslaugomis. Jei šnekame apie internetines TV kanalų platformas – kol kas jos daugiausiai pateikia ne tiesioginį eterį, bet rodytas laidas, ir jei labai didelio poreikio būtinai tam tikrą laidą peržiūrėti nėra, tuomet akivaizdu, jog vietiniai video formatą tiekiantys portalai pradeda konkuruoti dėl vartotojo laiko ne su TV, o su Youtube ir panašiais kanalais.
Kol kas nematome drastiškų pokyčių vartotojų įpročiuose vartojant TV – kol kas esminė dalis skiriama linijiniam žiūrėjimo būdui – žmonės nenori galvoti, ką jie norėtų matyti, bet laukia, kaip juos pralinksmins kanalai. Tad tikriausiai esminė TV savybė – šis kanalas leidžia žmonėms iš viso negalvoti. Taip pat reikia pažymėti, kad kol kas internetines TV platformas žmonės linkę vartoti per mažus ekranus (tiek dėl išmaniųjų TV nedidelės skvarbos, tiek dėl vartojimo laiko – žiūrima darbe, pakeliui, tiek dėl nesusiformavusių įpročių turint išmaniuosius TV), taigi, kompiuterius arba mobiliuosius įrenginius, kurie, žinoma, įspūdžiais negali prilygti didžiajam ekranui.

Mobilioji aplinka
Mobilus srautas susijęs su išmaniųjų telefonų bei planšečių skverbtimi, kuri kiekvienais metais auga. Planšečių Lietuvoje satykinai su pasauliu, yra gana nedaug – tik apie 14% turinčių žmonių, išmaniųjų telefonų – net 45%. Išmaniųjų augimas Lietuvoje siekia apie 5% kasmet, tad 2016-ųjų pabaigoje galima tikėtis, jog skverbtis perkops pusę Lietuvos gyventojų.
Atitinkamai srautas iš mobiliųjų įrenginių augs, tuo pačiu didės reklaminio inventoriaus kiekis. Jau 2015 m. stebėjome tai, kad naudojant kartu reklamą kompiuteriams ir mobiliems įrenginiams, mobilioji reklama kampanijos mastu prideda vidutiniškai apie 30% unikalaus pasiekiamumo – kas yra išties įspūdingi skaičiai. Tad turėtų didėti ir investicijos į reklamą mobiliuosiuose. Kita vertus, reklamos srautus dar vis riboja tai, kad daugelio reklamdavių svetainės nėra adaptuotos mobiliems įrenginiams.
Kol kas mobiliuoju telefonu daugiausia žmonės domisi naujienomis, bendrauja socialiniuose tinkluose – tad nieko naujo: lietuviškuose tinklapiuose karaliauja naujienų portalai, tarp užsienio portalų – paieškos sistemos, Facebook ar Instagram.
Stebime greitai augančius e-komercijos pardavimus per mobiliuosius telefonus, tačiau didžiausias proveržis turėtų įvykti, kai įsivyraus bendra mobilių įrenginių atsiskaitymų platforma, kuria bus paprasta ir lengva naudotis. Manau, 2016 m. stebėsime daugiau sudėtingesnių komunikacijos formų panaudojimų, susijusių su geolokacija, vartotojo pomėgiais, mobiliųjų teikiamomis kitomis galimybėmis, kaip pvz., giroskopai.

Socialinė media
Pirmiausia reikia paminėti, kad Facebook “socialinės komunikacijos” karštligė po truputį išsikvepia dėl kelių priežasčių: drastiškai apriboto organinio pasiekiamumo bei vartotojų pripratinimo prie prizų neriboto dalinimo siekiant masiškumo efekto. Tad ši platforma tampa labiau higieninė bei tiesioginės reklamos, o ne kūrybinių projektų kanalu.
Kol kas didžiausia, nors ir ne nauja, tendencija yra video formatas (net ir labai elementarus), leidžiantis organinį pasiekiamumą nuo standartinio 4-5% kilstelėti iki 20-25%. News feed'e pasileidžia automatiškai (99 % vartotojų nežino arba nenori išjungti automatinio paleidimo funkcijos), o užsakovai gali matyti, kiek žmonių (iš viso ir unikalių vartotojų) pamatė įrašą / paspaudė „Play“ / paspaudė „Play“ ir peržiūrėjo bent 3 s / išjungė peržiūrėję iki 25/50/75/100% viso filmuko trukmės. Tad matavimo galimybės yra patrauklios. Kol kas FB dar vyksta testavimo procesai, tad natūralu, jog pirmieji keliantys video turinį laimi daugiau srauto ir didesnį svorį edge rank‘e (Facebook algoritmas). 2016  m. turėtų pradėti veikti statistikos įrankis, leisiantis pamatuoti, kiek įdomus video buvo skirtingoms auditorijoms – pavyzdžiui, kokia buvo vidutinė peržiūros trukmė 18-24 moterų tarpe ir palyginti ją su vyresnio amžiaus moterimis, panašaus amžiaus vyrais ar daugybe kitų pjūvių. Paminėtina, kad video vienaip ar kitaip vysto visi: video šiuo metu testuoja jau ir Pinterest‘as.         
„Ant bangos” - momentiniai pranešimai. 2016 m. vis daugiau socialinių tinklų (pvz. Periscope, Instagram, Snapchat) savo vartotojams galės pasiūlyti kolektyvines video peržiūras.         
In-app funkcionalumo vystymas. Bendrai siekiama vartotojus kuo ilgiau išlaikyti savo platformoje, todėl intensyviai vystomi virtualieji asistentai, kurie turi padėti vartotojams surasti reikiamą informaciją, skaityti straipsnius bei atlikti kitus veiksmus nepalikus socialinio tinklo platformos (instant articles, in-post search engines ir pan.)         
‚Pirk‘ mygtuko įvedimas. Facebook, Pinterest 2016 m. planuoja paleisti pirkimo mygtuką, nuo jų turėtų neatsilikti ir mažesnieji socialiniai tinklai.        
Turinio prasme nebeužtenka turėti gerą produktą. Prekės ženklo istorija bei unikalios kultūrinės vertybės tampa būtinybe – kultūra vs produktas – kokios bebūtų patrauklios reklaminės žinutės, vartotojams labiau rūpės sužinoti apie pačią prekės ženklo kultūrą, o ne produktą.  

Turinio rinkodara
Būtų galima spėti, jog 2016 m. turinio rinkodaros diskursas įgis daugiau svorio, supratimas apie šį komunikacijos ir rinkodaros būdą susivienodins, įsives bendra terminologija, ir ši komunikacijos priemonė po truputį ras savo vietą bendroje rinkodaros ir komunikacijos visumoje – turėtume stebėti daug didesnę tokio pobūdžio projektų įvairovę, ypač internetinėje žiniasklaidoje ir TV. Manau, kad žiniasklaidos koncernai pradės sklandžiau išnaudoti savo valdomų kanalų galimybes ir pradės daryti prasmingus ir įdomius projektus per įvairius turimus žiniasklaidos kanalus. Galima spėti, kad per turinio projektus dėmesys veikiausiai atsigręš atgal link vietinių žiniasklaidos kanalų, kur turinio projektai gali būti daug masiškesni ir paveikesni, nei socialinėse platformose.

Kas dar bus aktualu on-line?
Pati aktualiausia on-line problematika, kaip bebūtų keista, susijusi su matavimu. Žinoma, esama pakankamai žinių apie paspaudimus, nupirkimus, pirkėjo kainą. Tačiau žvelgiant į šį media kanalą iš kito kampo – kaip kanalą žinomumui, nuostatoms, požiūriams formuoti ar keisti, galima konstatuoti, kad esminių duomenų, kuriuos turime apie kitus žiniasklaidos kanalus, apie on-line - neturime. Tad kaip ši žiniasklaidos priemonė veikia, turime tik dalinį įsivaizdavimą. Pirmiausia, nėra patikimo reklamos monitoringo, todėl negalime analizuoti, kaip vystosi rinka, kas yra pagrindiniai žaidėjai, kokie auditorijos kiekiai nuperkami. Tiesa, yra vilties, jog bent dalinis on-line monitoringas pasirodys 2016-aisiais. Apie internetą trūksta įvairių duomenų, pvz., kaip generuojasi reklaminių kampanijų pasiekiamumas,  kiek jis kainuoja, kokia turėtų būti normali reklaminė kampanija. Aš jau neminiu to, kad nėra viešo diskurso apie kontakto kokybę, t.y. kiek iš tiesų reklama buvo parodyta, kiek laiko žmonės turėjo galimybę matyti reklamą iki to, kiek žmonių prisiminė matę reklamą po kampanijos, lyginant su kitais žiniasklaidos kanalais.   

Vartotojai vis dažniau internete ieškos video turinio, o prie to stipriai prisidės tiek „Neflix“ atėjimas į Lietuvos rinką, tiek kitų rinkos dalyvių siekis pasiūlyti daugiau kokybiškesnio video turinio internete. Auganti žiūrovų auditorija, leis internetui stiprinti savo pozicijas video reklamos rinkoje.

2016 metais vartotojų skiriamas laikas „digital“ kanalams augs dėl augančio mobilių įrenginių naudojimo. Sugeneruojamo srauto dalis iš mobilių įrenginių artės link 50%.

Neabejotinai augs investicijos į reklamą mobiliuose įrenginiuose, ypač fokusą turėtų didinti prekės ženklai taikantys į jaunesnę visuomenės dalį, kuri itin išsiskiria šių įrenginių naudojimu.

Verslams vis didesnį dėmesį skiriant duomenų analizei ir įdarbinimui, neabejotinai iš to daugiausiai išloš internetinės reklamos formos, kurios tiesiogiai leis šiuos duomenis įdarbinti.

Sparčiai augant interneto reklamos rinkai didėja ir reklaminis triukšmas. Prekėms ženklams yra iššūkis rasti formas, kaip pritraukti daugiau vartotojų dėmesio, tuo tikslu investuojama į turinio rinkodara ir kitas komunikacijos formas.

Rinkoje reklaminio inventoriaus netrūksta, todėl vis svarbesnį vaidmenį atliks duomenys ir jų panaudojimas. Laimės tie kanalai, kurie galės pasiūlyti ne tik inventorių, tačiau ir duomenis, kurie įgalintų tinkamą inventoriaus panaudojimą.

Vasaris Oržekauskas „Inspired UM“ direktorius

Internetinė TV vs. tradicinė TV
Kol kas nemanau, kad TV galėtų jausti internetinės TV konkurenciją. Pirmiausia internetinę TV riboja objektyvios priežastys: greitojo interneto prieigos bei, tam tikra prasme
Skaitykite daugiau

Tadas Kupsčys „Resolution media“ direktorius

Vartotojai vis dažniau internete ieškos video turinio, o prie to stipriai prisidės tiek „Neflix“ atėjimas į Lietuvos rinką, tiek kitų rinkos dalyvių siekis pasiūlyti
Skaitykite daugiau