Naujuoju „Toyota Hilux“ Lietuvos keliais: yra dalykų, kuriais reikėtų nustoti stebėtis

Pastaruoju metu stebiuosi, kodėl visi rašo, kad pikapas yra ūkininko ar miškininko mašina. Kiekviename tekste galima suprasti, kad tikimąsi, jog tokiame automobilyje viskas bus valdoma smūgiais kumščiu, o kas nevaldoma šitaip, tai jungsis mostelėjus kirviu. O jeigu nors vienas mygtukas spaudžiasi švelniai, tai čia jau šokas.

Ne, gerbiamieji. Tuo metu, kai kosminėje erdvėje burzgia mūsų laivai, o amerikiečiai į Marsą tuoj išsiųs ne Mattą Damoną, bet tikrą misiją, būtų pats laikas nustoti stebėtis, kad ir darbinis arklys gali turėti sunkiai sudėvimas pasagas ar minkštą balną su kokybiškos odos balnakilpėmis. Kitaip tariant, pikapas ne tik gali, bet ir privalo būti pakankamai komfortabilus automobilis bet kokiems kasdieniams poreikiams, taip pat nestokoti modernių saugumo sistemų.

Šio teiginio atspindyje – naujosios kartos „Toyota Hilux“, kurį išbandėme Lietuvos keliais. Jau aštuonias gyvenimo kartas nuo gūdžių 1968 metų menantis automobilis savo vardą yra užsitarnavęs pačiomis atšiauriausiomis vairavimui sąlygomis – būtent šio modelio pagrindu kuriami legendinio Dakaro ralio koviniai bolidai, kuriais, beje, smėlį ir žvyrą ar kitas negandas narsiai taršo ir mūsų šalies lenktynininkai Antanas Juknevičius bei Benediktas Vanagas.

Todėl šio pikapo kietumu abejoti netenka. Tad belieka įsitikinti, ar komfortas, saugumas ir vairavimo smagumas taip pat gali būti priskiriami šios „Toyota“ atributais?

Kaip pasiekiamas aukščiausias saugumas

Žinot, aš jums iš karto pasakysiu: taip – gali. Bet verta paskaityti toliau ir sužinoti kodėl, nes yra ir niuansų.

Pavyzdžiui, pradėkime nuo komercinio požiūrio į saugumą. Europos naujų automobilių saugumo įvertinimo organizacija (kuri paprastai savo santrumpa žinoma kaip Euro NCAP) šiemet pakoregavo savo vertinimų modelį. Iki šiol ši įstaiga imdavo naują bazinės versijos automobilio modelį ir daužydavo jį įmituodama realias sąlygas. Nuo šiol bandomos dvi to paties modelio versijos: su bazine ir papildoma įranga, jeigu bazinėje nėra elektroninių saugumo priemonių.

Koks sutapimas: tokios „dvigubu reitingu“ vadinamos įvertinimo procedūros pirmieji šiemet susilaukė „Kia Niro“ ir šio teksto herojus „Toyota Hilux“.

Ir iš karto įdomus įvertinimas – bazinės versijos „Hilux“ gavo tris saugumo žvaigždutes, o, štai, aukštesnės, kurioje jau montuojama autonominė avarinio stabdymo sistema – maksimalias penkias. Įdomus dalykas apmąstymams prieš perkant – panaršius internete ir palyginus avarinius bandymus automobilių su moderniausia saugumo įranga ir be jos, nesunku suvokti, kaip svarbu šiuolaikiniame automobilyje turėti kad ir tą pačią avarinio stabdymo sistemą.

Dalykas, kuris džiugina, ir kuris yra mūsų aptarimo objektas – taip, pikapas gali būti absoliučiai šiuolaikiška mašina, saugumu niekuo nenusileidžianti bet kuriam kitam automobiliui.

Be to, mūsų šalyje daugumoje penkiaviečių „Double Cab“ pikapo versijų „Toyota Safety Sense“ paketas montuojamas jau ir bazinėje įrangoje „Standart“ (automobilio kaina prasideda nuo 29 tūkst. 990 eurų). Tai reiškia, kad net kukliausiai įrengtas „Hilux“ turės avarijos išvengimo sistemą (su avariniu stabdymu ir pėsčiųjų fiksavimo funkcija) bei nukrypimo iš važiavimo juostos įspėjimo sistemą.

Beje, „Hilux“ modelyje autonominė stabdymo sistema įrengta pirmą kartą.

Bazinės „Toyota Hilux“ saugumo įvertinimas EuroNCAP bandymuose

Suaugusiųjų saugumas – 85 proc.
Vaikų saugumas – 82
Pėsčiųjų saugumas – 73
Saugumo sistemos – 25.

„Toyota Hilux“ (su papildoma įranga) įvertinimas EuroNCAP bandymuose

Suaugusiųjų saugumas – 93
Vaikų saugumas – 82
Pėsčiųjų saugumas – 83
Saugumo sistemos – 63.

Kelionė komforto link

Mano bandytas automobilis buvo simboliškai skambančio aukščiausio įrangos lygio „Invincible“, tad turėjo įdiegtą pilną „Toyota Safety Sense“ elektroninių saugumo sistemų paketą: be jau minėtų aukščiau, taip pat buvo sumontuota ir kelio ženklų atpažinimo sistema. Šio lygio automobilio kaina prasideda nuo 39 tūkst. 290 eurų (arba 37 tūkst. 340 renkantis 6 laipsnių mechaninę pavarų dėžę).

Atrodo nemažai, tačiau įsėdus į automobilio vidų apima jausmas, kad teksto įžangoje minėta mintis apie komfortą veda pirmyn ir didžiausią Japonijos gamintoją.

Salone džiugina 7 colių skersmens planšetės formos centrinis multimedijos ekranas su „Toyota Touch 2 & Go“ sistema. Iki maksimalaus komforto trūktų tik pasukimo vairuotojo link, tačiau šią smulkmeną atperka įdiegtos visos šiuolaikinės technologijos (galima prijungti savo mobilųjį įrenginį ir per jo interneto ryšį gauti eismo informacijos atnaujinimus, naudotis specialiomis „Toyota“ programėlėmis ir pan.), o melomanams gali įsiteikti nebloga garso sistema.

Priekinėje panelėje dar palikta nemažai kietų plastmasių net aukščiausioje įrangoje, tačiau viskas surinkta kokybiškai, niekas neskleidžia pašalinių garsų, o prietaisų jungikliai malonūs lietimui ir kokybiškesni.

Nuotraukose matomame modelyje taip pat buvo sumontuotos minkštos, patogios odinės sėdynės, priekiniai žibintai turi automatinę funkciją, o prietaisų skydelyje paslaugiai rodoma minėta kelių eismo ženklų informacija.

Salone daug vietos puodeliams, talpus porankis-dėtuvė ir pilna įvairių nišų smulkesniems daiktams – akivaizdu, kad automobilis šiame lygmenyje pritaikytas tiek darbui, tiek ir kelionėms.

Važiuokime šiuolaikiniu pikapu

O važiuojant šiuolaikiniu pikapu nušvinta šypsena veide, kai girdi priekaištus: „ai, čia labai viskas triukšminga, ai čia variklis garsiai rėkia“. Taip, gerokai paspaudus greičio paminą rėkia visi varikliai. Nors, dėl teisybės, renka pripažinti, kad „Hilux“ montuojamas naujas, „Euro 6“ reikalavimus atitinkantis 2,4 litro darbinio tūrio 150 AG galią vystantis turbodyzelinis motoras (Lietuvoje modelis siūlomas tik su šiuo varikliu) kaukia jau virš 2 tūkstančių apsukų ir garso izoliacija ne tokia, kuri tą kauksmą kažkur paslėptų.

Triukšmo lygį didina ir milžiniški šoniniai veidrodėliai, bet, žinote, šiuo atveju, velniop tą aerodinamiką ir ausų komfortą – šie veidrodėliai yra tiesiog puikūs, tokių norėtųsi visuose automobiliuose. Per juos gali matyti pusę Lietuvos arimų ir klonių, nesvarbu, kokiu asfaltu važiuotum.

Bandytojo „Hilux Double Cab“ ilgis – 5330 mm, atstumas tarp ašių – 3085 mm, plotis – 1855, o aukštis – 1815 mm. Gale gali gana patogiai sėdėti du suaugę, bet trečiam jau bus ankštoka.

Priekiniam keleiviui ir vairuotojui erdvės neturėtų pristigti. Iki tikrai patogaus sėdėjimo man pritrūko šiek tiek ilgesnės vairo reguliavimo eigos, bet smarkiai skųstis tikrai negalima.

Už žaliuosius valstiečius savo balsą atidavęs rinkėjas nudžiugs šiame pikape radęs ekologiško važiavimo indikatorių: jis įvertina vairuotojo veiksmų ekonomiškumą pajudant iš vietos, važiuojant ir stabdant. Be to, galima naudotis ir taupesniu „Eco“ arba veržlesniu „Power“ važiavimo režimais, nors jie kažkokių dramatiškų pokyčių ir nesuteikia.

Na gal tik atskirai reikia paminėti „Power“ parinktį: pasirinkus ją, dinamika tampa tikrai smagi nuo pat starto, pavarų jungimą nesunku akceleratoriumi prilaikyti tarp 2 ir 3 tūkstančių apsukų ir šiame diapazone pajusti visą 400 Nm sukimo momentą generuojančio variklio smagumą.

Pagirtina pavarų dėžė

Beje, žaidžiant šiais režimais galima įsitikinti, kaip gerai „Hilux“ inžinieriai suderino automatinę 6 laipsni pavarų dėžę – ji elgiasi tiksliai iš esmės visose situacijose. „Eco“ režime transmisija stengiasi greičiau perjungti pavaras į aukštesnes, tačiau daro tai visiškai priimtinu būdu ir „nesiožiuoja“, jeigu staiga akceleratoriumi siunčiama žinutė apie iš esmės kitokio algoritmo poreikį.

Autostradoje prie 130 km/val. greičio apsukos vos viršija 2000 per minutę, tad triukšmo ypatingai nepadaugėja, o variklio pajėgumai leidžia apie 2,1 tonos sveriančiam (tuščiam) automobiliui nesunkiai lenkti.

Testo metu per nuvažiuotus 218 kilometrų mišriu režimu (kuriame šį kartą tyčia apie 60 procentų sudarė važinėjimas mieste) vidutiniškai šimtui kilometrų „Hilux“ naudojo 8,9 litro dyzelino. Gamintojo deklaruojamos vidutinės sąnaudos – 7,8 litro atrodo realistiškos.

Galinė linginė pakaba važiuojant nelygiais keliais, suprantama, drebina visą automobilį. Bet maloniai stebina netikėtai mažas tokio dičkio šoninis kėbulo siūbavimas. Pridėjus gerą apžvalgumą, mane aplankė suvokimas, kad be jokių problemų galėčiau važinėti tokiu automobiliu kasdien ir siauriausiomis miesto gatvėmis ar kiemais. Jis tiesiog yra klusnus, pakankamai komfortabilus ir greitai „prisipratinantis“ vairuotoją.

O didelė prošvaisa (23,9 cm priekyje ir 22,7 cm gale) ir visų varomų ratų sistema (su automatiškai išjungiamu diferencialu) leidžia be streso keliauti ir per miškovežių išmaltus miško keliukus (tam buvo skirta apie 5 procentai testo kelio, nes iškart tapo akivaizdu, kad bekelė „Hilux“ yra mažesnis iššūkis nei noras būti tokiam pat geram asfalto karaliui).

Kokios išvados? Mano supratimu, „Hilux“ pikapo apibrėžimą sėkmingai kelia į platesnius vandenis ir suteikia daugiau komforto bei saugumo tiems vairuotojams, kuriems norisi, kad darbinis arklys vis dėlto būtų ir patogesnis, ir atitinkantis šiuolaikinę automobilių epochą, o vairavimo neverstų varginančiu užsiėmimu. Anaiptol.

Tik čia reikia nepamiršti, jog ir konkurentai panašiai nesnaudžia, mat šiemet atsinaujino visi populiariausi pikapai. Tad bendros tendencijos – tik į gerą vartotojams.

Papildomos pastabos:

1. Lietuvoje pikapą galima rinktis iš dviejų tipų kėbulų: keturių vietų „Extra Cab“ bei penkių vietų „Double Cab“.

2. Gamintojai išskiria 3,2 tonos velkamąją galią, 1 tonos naudingąją apkrovą, tvirtesnę kopėčių tipo važiuoklę, taip pat pažymi, kad maksimalus krovinio skyriaus plotis buvo padidintas nuo 1544 mm iki pirmaujančio klasėje 1645 mm.

3. Bandytame modelyje su „Invincible“ įranga sumontuoti 18 colių lengvojo lydinio ratlankiai, 8 saugos oro pagalvės, galinio vaizdo kamera, automatiniai priekiniai LED žibintai, beraktė sistema, odiniai vairas bei sėdynės, stabilumo kontrolės, pagalbinė važiavimo įkalne bei nuokalne, priekabos siūbavimo kontrolės, pastovaus greičio palaikymo sistemos bei minėta „Toyota Safety Sense“ saugumo ir kita įranga.