SVORIS AUGA net ir dėl vienos valandos miego trūkumo

Net 50 proc. žmogaus savijautos lemia gyvensenos įpročiai: fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, teisinga mityba ir gebėjimas valdyti stresą yra esminės kokybiško gyvenimo prielaidos.
<strong>SVORIS AUGA</strong> net ir dėl vienos <span style="color: #ff0000;">valandos miego trūkumo</span>
© shutterstock

„Žmogaus gyvensena lemia net 50 proc. jo sveikatos, tuo tarpu genetika ir aplinka – po 20 proc. ir tik 10 proc. lieka medicinai ir sveikatos apsaugai. Šie Pasaulinės sveikatos organizacijos skaičiai dažnai yra ignoruojami, žmonės nėra linkę atsakomybės už savo sveikatą prisiimti sau“, – teigia Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos vadovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros docentas Vytenis Kalibatas.

Esu sveikas, tačiau nesijaučiu gerai

Dauguma sveikatos teorijų autorių sveikatą apibūdina kaip dinamišką, įvairialypį procesą, apimantį visas pagrindines žmogaus gyvenimo sferas – biologinę, psichologinę ir socialinę. Kuo toliau, tuo labiau įvairiose gyvenimo srityse pereinama prie individualaus požiūrio, medicinoje – taip pat.

Vytenis Kalibatas atkreipia dėmesį, jog visus žmones vertinti pagal vienodus kriterijus nėra teisinga. Medicinos praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogus jaučiasi prastai, nors jo tyrimų rezultatai nerodo jokių nukrypimų, arba atvirkščiai – tyrimų rezultatai rodo, kad žmogus turi sveikatos problemų, nors jis jaučiasi gerai. Norint, kad sveikas žmogus jaustųsi puikiai, reikia ne tik neturėti klinikinių diagnozių, bet ir savo pastangomis rūpintis keturiais esminiais gerą savijautą lemiančiais elementais.

Nebūtina bėgti maratonų, kad būtum fiziškai aktyvus

Reguliarus fizinis krūvis yra tiesiogiai siejamas su saugesniu, sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu. Tai yra pagrindinis faktorius, lemiantis sveikatą ir asmens gerovę. Tačiau būtina žinoti, jog ne kiekvienas žmogus gali bėgti maratonus ar žaisti krepšinį. Netinkamai pasirinkta fizinė veikla gali pridaryti daugiau žalos nei būti naudinga, todėl patartina neskubėti renkantis ir pradėti nuo mažesnio krūvio. V. Kalibatas pažymi, jog prieš pradedant praktikuoti kokią nors fizinę veiklą, visų pirma būtina suformuoti įprotį ir tik tada galvoti apie kiekį, krūvį ir trukmę.

„Kasdien tuo pačiu metu išeikite ilgesniam pasivaikščiojimui. Tris mėnesius pasivaikščiojimus kartojant kiekvieną dieną, atsiras įprotis, rutina. Vėliau pasivaikščiojimus bus paprasta pakeisti sau artima fizine veikla, nesvarbu kas tai bebūtų – bėgimas, šiaurietiškas ėjimas ar dviračio mynimas“, – pataria V. Kalibatas.

Klaidinga manyti, jog tik intensyvi fizinė veikla gali atnešti teigiamų rezultatų. Nustatyta, kad net ir lengvo intensyvumo fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu, sumažina įvairių lėtinių neinfekcinių susirgimų riziką.

Miego trūkumas – tiesus kelias į papildomus kilogramus

Net ir nesusimąstant, kas žmogaus organizme vyksta miego metu, iš patirties visi žinome, kad gerai išsimiegoję esame pasirengę net ir sunkiausiems darbams. Žmonių miego trukmė yra individuali, manoma, kad miego trukmės poreikis, kaip ir tam tikri miego sutrikimai, yra susijęs su paveldimumu. Šiuolaikinės miego teorijos teigia, kad svarbiausias kokybiško miego rodiklis yra jausmas, kai žmogus atsikelia pailsėjęs.

Klinikos vadovas atskleidžia, kad miegas užima lemiamą vaidmenį imuninės sistemos, medžiagų apykaitos, atminties, mokymosi ir kitų svarbių funkcijų veiklai. O net ir vienos valandos miego trūkumas per parą gali lemti svorio pasikeitimus – nuolat neišsimiegant kokybiškai, kas 20 dienų žmogaus kūno masė gali padidėti 1 kg ir daugiau. Ir tai dažniausiai ne šiaip kilogramai, o žalingas riebalinis sluoksnis.

Stresas – kada jis naudingas, o kada kelia pavojų sveikatai?

Nors stresas dažniausiai įvardijamas kaip negatyvus reiškinys, jis gali būti naudingas greitiems ir teisingiems sprendimams. Tačiau esant ilgalaikiam stresui, organizmo ištekliai išsenka. Kai taip nutinka, žmogaus reakcija į menkiausią stresą tampa neadekvati ir atsiranda rizika įvairiems sveikatos sutrikimams. Nuolatinį stresą patiriantys žmonės tampa mažiau atsparūs ne tik virusinėms ar infekcinėms ligoms – organizmas dėl imuninės sistemos susilpnėjimo tampa nepajėgus kovoti ir su piktybinėmis (vėžinėmis) ląstelėmis, o tai lemia onkologinių ligų atsiradimą. Stresas yra susijęs ir su širdies-kraujagyslių ligomis, cukrinio diabeto rizika, lytine funkcija.

Siekiant, kad patiriamas stresas nesukeltų nepageidaujamo poveikio sveikatai, reikalingas kokybiškas poilsis. „Laisvalaikiu patartina kardinaliai pakeisti kasdieninę veiklą. Pavyzdžiui, jeigu darbo dienomis daugiau sėdite prie stalo, tai savaitgaliais stenkitės kuo daugiau judėti, būti gamtoje. Jeigu dirbate fizinį darbą, tuomet priešingai – ieškokite ramesnės veiklos, leiskite kūnui atsipalaiduoti ir atgauti jėgas“, – pataria V.Kalibatas.

Mitybos įpročių formavimą patikėkite specialistams, o ne madai

Subalansuota ir reguliari mityba sąlygoja harmoningą organizmo augimą, fizinį ir protinį brendimą, gebėjimą mokytis, produktyviai dirbti. Netinkama mityba sutrikdo jauno organizmo augimą, kaulų vystymąsi, mažina atsparumą ligoms. Vyresnio amžiaus žmonėms netinkama mityba lemia įvairių lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi. Šiuo metu karštligiškai vyrauja mitybos madų ir tendencijų vaikymasis, tačiau dažnai jos būna nepagrįstos mokslo rekomendacijomis. Sveikatai naudingos mitybos subalansavimas, kaip ir fizinio krūvio ar miego režimo nustatymas, yra individualus – tai, kas tinka daugumai, greičiausiai netinka niekam.

„Yra tam tikrų rekomendacijų, kuriomis patariama vadovautis visiems – nevalgyti prieš miegą, didžiąją maisto raciono dalį suvartoti pirmoje dienos pusėje ir pan., tačiau siekiant maksimalaus teisingos mitybos poveikio be specialistų pagalbos eksperimentuoti rizikinga. Tinkamą mitybos režimą būtina derinti su reguliaraus fizinio aktyvumo programa, o šiems dalykams nustatyti reikalingas asmens sveikatos rodiklių įvertinimas, kūno masės ištyrimas“, – perspėja V. Kalibatas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikos

Psichoterapeutas O. Lapinas: avarijų pasekmės dažniausiai išlieka visą gyvenimą (6)

Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, jeigu po avarijos neanalizuosime emocijų, kurios mus apima ar persekioja, tuomet pasekmės gali išlikti visą gyvenimą.

Gydytoja pataria: kaip gydyti sutrikimą, dėl kurio šeimos net išsiskiria (12)

Įprasta manyti, kad inkontinencija, t. y. šlapimo nelaikymas, yra vyresnių žmonių bėda. Tačiau tyrimai rodo, kad šis sutrikimas vargina ir labai jaunas moteris – tai dažnesnė liga nei cukrinis diabetas, hipertenzija ar depresija. Vis dėlto moterys gėdijasi apie ją kalbėti garsiai, o daugelis net nežino, kad šią problemą galima ir reikia spręsti. Tačiau statistika negailėstinga – šlapimo nelaikymas vargina apie 300 tūkst. gyventojų Lietuvoje.

Šlapimo nelaikymas: gydytoja patarė, kaip susigrąžinti pilnavertį gyvenimą (21)

Opi ir tyli moterų problema – šlapimo nelaikymas – gali atsirasti natūraliai senstant moters organizmui, pagimdžius vaiką arba tiesiog turint silpnus dubens dugno raumenis.

Moterų įpročiai, kurie vyrus varo iš proto (17)

Aptarsime, kas jiems kelia nuostabą ir verčia antakius lipti ant kaktos, tačiau vis tiek su tuo susigyvena ir nurašo „Ai, nieko, jūs gi – moterys”.

Gražus kūnas be dietos ir mankštos (11)

Taip, tai įmanoma. Atsikratyk nereikalingų kilogramų ir atrodyk žvalesnė, nemarindama savęs badu ar alindama kūną treniruotėmis.

Kaip panaudoti sodą šalinant įsisenėjusias dėmes

Namų valymas ir netgi patys nemaloniausi namų ruošos darbai tampa daug malonesni, kai dirbi kartu su šeimos nariais ar draugais. O jei namie likote viena, tuomet pasileiskite garsiai muziką ir viskas atrodys daug lengviau.

Kaip maitintis, kad pilvas būtų plokščias, o talijos nepuoštų gelbėjimosi ratas? (10)

Dailaus pilvuko, kuris atrodytų toks pat lygus, kaip kad gulime ant nugaros, tikiu, norėtų visos moterys.

Nauja avalynė - naujos nuospaudos: būdai išvengti kančių (9)

Kai kurie kiekvieną sezoną avalynę pakeičia be didesnių problemų, bet dažniausiai nauja, dar nepranešiota avalynė kelia gausybę rūpesčių.

Produktai, kurių nepatartina vartoti tuščiu skrandžiu (16)

Ar esate pastebėjusios, kad ryte, atsikėlusios ir sukrimtusios obuolį ar kelias vynuogių uogas, paskui prastai jaučiatės, jums raižo pilvą ir netgi susuka vidurius?

Natūralūs ir greiti būdai įveikti peršalimą (1)

Kai pavasario orai tokie permainingi, tampa vis lengviau peršalti. Nors sinoptikai pranašauja šiltą vasarą, ji kol kas atrodo kaip tolimas miražas.

Veido odos priežiūra: ko jokiu būdu negalima daryti (4)

Visos mes ne šventosios ir retkarčiais padarome veido priežiūros klaidų. Jei taip nutinka kartais, neverta nerimauti – jei vieną naktį prieš miegą pamirši nusivalyti makiažą, ko gero oda nuo to nesunyks.

Nenorite, kad svečiai užmigtų prie pietų stalo? Šių produktų privalote atsisakyti (6)

Visi esame patyrę tą jausmą, kai po sočių pietų norime kristi į lovą ir miegoti. Šventiniu laikotarpiu, prisiragavę įvairių patiekalų, taip pat dažnai pajuntame mieguistumą. Ką daryti?

Kaip nepasiduoti depresijai, jeigu dažnai jaučiate nerimą ir liūdesį (29)

Jei pastebėjote, kad jūsų gyvenime ėmė vyrauti neigiamos emocijos, ko gero atėjo laikas peržvelgti savo mąstymo modelius ir juos keisti.

8 svarbūs signalai jūsų sveikatai, kuriuos siunčia pakitusi odos būklė (2)

Oda - didžiausias mūsų kūno organas, tad jeigu kažkas viduje vyksta ne taip, didelė tikimybė, jog oda praneš.

10 natūralių būdų kovoti su pūslelinę (ledukai, degtinė, paracetamolio tebletės ir kt.) (13)

„Ir vėl vėjas nubučiavo" - taip sakoma, kai ir vėl užklumpa nemalonioji lūpų pūslelinė.