Monika Garbačiauskaitė - Budrienė Monika Garbačiauskaitė - Budrienė

DELFI REDAKCIJA

2014 sausio dešimtąją prisidėjusiems prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Atminimo ženklus žiniasklaidos atstovams, prisidėjusiems prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Apdovanojimą atsiėmė ir DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

„DELFI prie ES pirmininkavimo temų dirbo patyrę žurnalistai – politikos redaktorė Loreta Laučiuvienė, „My EP“ redaktorė Julija Kiško, žurnalistai Eglė Samoškaitė ir Mindaugas Jackevičius, mūsų fotografų komanda. Būtent jiems ir visai komandai esu dėkinga, kad sudėtingos pirmininkavimo temos skaitytojams buvo pateiktos įtaigiai ir įdomiai“, – sako portalo vyriausioji redaktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

FOTO

TOP 25 2014 m. DELFI nuotraukos

TOP 25 2013 m. DELFI nuotraukos

TOP 25 2012 m. DELFI nuotraukos

APIE DELFI

Jau 15 metų DELFI yra pagrindinis naujienų portalas Lietuvoje.

DELFI atstovauja didžiausiai interneto portalų kompanijai Baltijos šalyse – „Ekspress Grupp“ . Profesionali DELFI žurnalistų, fotografų ir video komanda kasdien savo skaitytojams pateikia operatyvias, objektyvias, patikimas naujienas iš Lietuvos ir pasaulio, TV ir foto reportažus, specialius turinio projektus, teminius straipsnius, informuoja apie orus bei pateikia kitą portalo skaitytojams aktualią informaciją. Naujienų portalas DELFI užtikrina nuomonių įvairovę ir skatina portalo autorius diskutuoti visuomenei svarbiausiomis temomis. DELFI yra patogiai pasiekiamas ir mobiliuosiuose įrenginiuose – sukurta speciali mobilioji naujienų platforma ir mobilioji programėlė.

DELFI – skaitomiausias naujienų portalas Lietuvoje.

Darbo dienomis DELFI skaito virš 400 000 žmonių! 2015 metų sausio mėnesį DELFI pasiekė visų laikų skaitomumo rekordą – tuomet DELFI skaitė net 1 milijonas 221 tūkstantis interneto vartotojų. „Gemius Audience“ 2014 metų kasmėnesiniai interneto portalų lankomumo tyrimai rodo ir tai, kad atotrūkis tarp DELFI ir kitų Lietuvos naujienų portalų auga.

DELFI prekių ženklas – vienas žinomiausių Lietuvoje prekių ženklų.

Remiantis Baltijos šalyse atliktu „DDB Brand Capital 2014 m.“ prekių ženklų tyrimu DELFI yra 8-tas mėgstamiausias prekių ženklas. Taip pat DELFI didžiuojasi, kad tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikto „Omnibuso“ 2014 rudens tyrime net 63 proc. respondentų interneto naujienų portalu spontaniškai įvardijo DELFI. DELFI prekių ženklo populiarumą liudija ir DELFI sekėjų skaičius socialiniame tinkle „Facebook“ – 2015 metus DELFI pasitiko su daugiau nei 185 000 (!) profilio gerbėjų.

DELFI prioritetas – objektyvumas, greitis, patikimumas ir turinio įvairovė

DELFI skelbia tik patikrintą ir patikimą informaciją, tarnauja tik skaitytojų interesams, yra nešališkas informacijos skleidėjas. Deja, DELFI negali patikrinti visų gaunamų pranešimų spaudai turinio, todėl už jo turinio patikimumą neatsako. DELFI komanda savo darbe vadovaujasi įmonės viešai skelbiamu ETIKOS KODEKSU. DELFI yra pirmasis interneto žiniasklaidos kanalas, paskelbęs tokį kodeksą bei juo reglamentuojantis savo žurnalistinę ir įmonės veiklą.

DELFI TV – viena žiūrimiausių interneto TV platformų Lietuvoje.

DELFI TV drąsiai gali pasigirti didžiausių tiesioginių transliacijų skaičiumi – virš 600 tiesioginių vaizdo transliacijų per metus! Rodome populiarias krepšinio, kitų sporto šakų rungtynes, koncertus, festivalius, verslo konferencijas ir kita.

DELFI TV video komanda kuria autorines laidas, siužetus ir specialią trumpųjų žinių laidą „120 sekundžių“.

FOTOGALERIJOS – viena turtingiausių reportažinės fotografijos galerijų Lietuvoje.

Šimtai naujų nuotraukų kasdien, jas patogu peržiūrėti ir dalintis socialiniuose tinkluose. DELFI kasmet renka geriausias savo komandos fotografų metų nuotraukas, kurių nugalėtoją renka skaitytojai.

DELFI Pilietis – tai aktyviausiems ir rašantiems skaitytojams skirtas naujienų kanalas.

Jo turinys formuojamas iš pačių piliečių atsiųstos informacijos ir foto, video medžiagos. Mes skatiname pilietiškumą, atvirumą ir siekiame aktyvaus mūsų skaitytojų dalyvavimo visuomenės gyvenime. Tad raginame siųsti savo informaciją bei tai iliustruojančias nuotraukas el. paštu pilieciai@delfi.lt. Vaizdo medžiagą galite įkelti čia.

PL DELFI – portalas lenkų kalba.

Pl.delfi.lt svetainės turinį kuria speciali komanda, tai nėra lietuviško DELFI vertimas.

EN DELFI – partnerių „Lithuania Tribune“ portalas anglų kalba, integruotas DELFI.

Angliškame DELFI pateikiame ir specialiųjų korespondentų surinkto informcinio ir kitokio turinio iš viso pasaulio.

DELFI GRUPĖ

Naujienų portalas delfi.lt yra DELFI grupės flagmanas. Šiuo metu DELFI grupei be naujienų portalui priklauso ir daug teminių portalų, skirtų įvairioms auditorijoms: Sporto TV, Alio.lt, Zave.lt, Moteris.lt, Cosmopolitan.lt, Tavovaikas.lt, Manonamai.lt, 1000receptu.lt, Perpasauli.lt, Klubas.lt, 5braskes.lt, Panele.lt, Galjuokauji.lt. Visų DELFI grupei priklausančių portalų skaitytojų statistika skaičiuojama atskirai nuo DELFI portalo statistikos.

UAB DELFI taip pat leidžia 6 prekių ženklų žurnalus – skaitomiausius Lietuvoje mėnesinius žurnalus  „Moteris“ ir “Panelė” bei kitus populiarius mėnesinius žurnalus: „Cosmopolitan“,„Mano namai“, „Tavo vaikas“, GEO.

Nuo 2007 metų visos DELFI akcijos priklauso Estijos bendrovei „Ekspress Grupp“. Tai žiniasklaidos grupė, plėtojanti laikraščių, internetinės žiniasklaidos bei leidybos verslą Baltijos šalyse.

DELFI AKCININKAI

Nuo 2007 metų 100 proc. DELFI akcijų priklauso Estijos bendrovei „Ekspress Grupp“. „Ekspress Grupp“ yra žiniasklaidos grupė, plėtojanti laikraščių, internetinės žiniasklaidos, leidybos verslą Baltijos šalyse.

DELFI ISTORIJA

DELFI istorija Lietuvoje prasidėjo 1999 metų rudenį, kai bendrovės „Skaitmeninės komunikacijos“ ir „Taidė“ įsigijusi kompanija „Microlink AS“ jas sujungė (dalį „Taidės“ verslo pardavė kitai įmonei) ir bendrą įmonę pavadino UAB DELFI. Tuo metu DELFI teikė interneto paslaugas – ryšį, tarnybinių stočių priežiūros bei kitas paslaugas.

Dar 1999 metų sausį . „Microlink“ Estijoje atidarė portalą online.ee (portalą valdė įmonė pavadinimu „Neti Värav“ - 50 proc. akcijų turėjo „Microlink“ ir 50 proc. – BNS). Tais pačiais metais BNS pardavė savo „Neti Värav“ akcijas naujai įkurtai įmonei DELFI AS. 

„Neti Värav“ tikslas buvo sukurti panašius portalus Latvijoje (online.lv) ir Lietuvoje (online.lt), tačiau vėliau buvo nuspręsta sukurti naujus projektus, pavadintus DELFI.

Latvijoje DELFI įkūrė interneto ryšio tiekėjas „Parks LvNet AS“ jų portalo navigators.lv pagrindu. Delfi.ee ir Delfi.lv startavo 1999 m lapkričio mėnesį. 

2000 metų vasario 3 dieną startavo naujienų portalas www.delfi.lt. 

2001 metais „Microlink“ nusprendė reorganizuoti įmones DELFI ir išskaidyti pagal veiklos rūšis – taip DELFI tapo „DELFI Internet“ (visos su interneto ryšiu susijusios paslaugos), atsirado „DELFI Interactive“ (svetainių kūrimo bei priežiūros paslaugos), „DELFI Netcoms“ (tinklų diegimas) bei įkurta nauja bendrovė pavadinimu DELFI UAB, kuri dabar administruoja portalą www.delfi.lt. 

2004 metų sausį „Microlink“ pardavė visus trijose šalyse (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje) veikiančius portalus benrovei „Findexa“, kuri vėliau dar tais pačiais metais pakeitė pavadinimą į „Interinfo Baltic OU“. Ši bendrovė tuo metu priklausė amerikiečių kontroliuojamai finansinių investicijų kompanijai TPG (Texas Pacific Group). 

2007 metais DELFI įsigijo Estijos žiniasklaidos bendrovė „Ekspress Grupp“.

2014 metų liepą UAB „DELFI“ susijungė su tai pačiai įmonių grupei priklausančia žurnalų leidybos įmone UAB „Ekspress leidyba“. Nuo šiol tai viena įmonė, vystanti interneto portalus ir 6 prekių ženklų žurnalus.

KIBERNETINIAI IŠPUOLIAI PRIEŠ DELFI

2010 metų spalio 18 dieną naujienų portale DELFI atsirado netikėta naujiena apie „zuikį, kuris buvo sulaikytas už narkotikų vartojimą“ – juo pakeista žinia apie tai, kad NATO naikintuvai buvo priversti kilti į orą prie Latvijos oro erdvės priartėjus dviem Rusijos bombonešiams. Straipsnio pakeitimas įvykdytas programišiaus, gavusio prieigą prie vidinių DELFI sistemų. Tiesa, panašu, kad ši ataka nebuvo politiškai motyvuota – pasinaudojus seniau pavogta slaptažodžių duomenų baze ir prisijungus per DELFI administratorių Estijoje „proxy“ tarnybinę stotį, gauta prieiga prie portalo turinio redagavimo sistemos Lietuvoje ir ja pasinaudota vadinamajai „defacing“ atakai. Pagal slapuko (cookie) numerį buvo atsektas įtariamasis – paauglys iš Panevėžio – bet dėl įrodymų stokos byla prieš jį buvo nutraukta. 

Pirma rimta DDoS ataka, kaip manoma, iš Rusijos, DELFI užklupo 2013 metų gegužės 23 dieną – kai portale buvo publikuota naujiena apie tai, kad Lietuvoje buvo verbuojami balsuotojai už Rusijos atstovę „Eurovizijos“ dainų konkurse. Redakcijai buvo atsiųstas laiškas su reikalavimu straipsnį apie šį įvykį per valandą pašalinti, arba bus imtasi „radikalių veiksmų“. Nepaklusus nepagrįstam reikalavimui, atkeliavusiam iš shreder.tobias@yandex.com pašto adreso, pradėta galinga DDoS tipo ataka prieš portalo tarnybines stotis. Normalų ne tik DELFI, bet ir kitų Lietuvos interneto resursų darbą trikdęs užklausų srautas, siekęs net 6 Gbps, truko apie savaitę. Jis kliudė ir kitus didžiuosius naujienų portalus, taip pat sutrikdė Tarptautinio Vilniaus oro uosto, valstybinių institucijų svetainių darbą. 

Dar kartą programišiai DELFI veiklą bandė sutrikdyti JAV prezidento Baracko Obamos vizito į Estiją proga, 2014 metų rugsėjo 3 dieną. Atakos buvo koncentruotos į vieną portale publikuotą straipsnį – „Prezidentės komandoje – naujos pavardės“. DDoS atakos intensyvumas šį kartą siekė net 14 Gbps, tačiau kartą nukentėję svetainių prieglaudos paslaugos teikėjai šį kartą jau buvo geriau pasiruošę panašiems veiksmams, todėl su grėsme buvo susitvarkyta greičiau ir veiksmingiau.

2014 m. rugsėjo 26 d. DELFI patyrė trumpą, poros valandų trukmės, DDOS ataką. Ataką portalo vadovybė sieja su informacijos iš konferencijos vadovams „Lūžio taškas“ turiniu, kurį DELFI aktyviai skleidė. Konferencijos pranešimai didele dalimi buvo skirti geopolitinei situacijai apžvelgti, pranešėjai buvo Rusijos opozicionieriai, Ukrainos aktyvistai, Lietuvos KAM atstovai. Lietuvos KAM atstovo kapitono Aurimo Navio pranešimo apie propagandą metu ir įvyko DDOS ataka prieš DELFI.

SKAITYTOJŲ KOMENTARAI

DELFI buvo pirmasis naujienų portalas Lietuvoje, suteikęs galimybę skaitytojams be cenzūros ir išankstinės registracijos būtinybės išsakyti savo nuomonę. Norėdami pagerinti komentarų kultūrą bei paskatinti prisiimti asmeninę komentuotojų atsakomybę, kviečiame komentuoti prisiregistravus.

Lietuvos Konstitucijoje rašoma: 

„Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.“ 

DELFI neredaguoja skaitytojų komentarų nei prieš, nei jiems pasirodžius portale, tai yra tik skaitytojų sukurtas turinys. Tačiau DELFI prižiūri komentarus ir pašalina netinkamus – vulgarius, skatinančius smurtauti, grasinančius, užgaulius, reklaminius ir pan.

DELFI rodo komentatoriaus IP adresą. Kitą informaciją apie komentaro autorius DELFI išduoda TIK teisėtvarkos struktūroms, esant teisės aktais numatytoms aplinkybėms.

Kasdien DELFI parašoma apie 13 000 komentarų, pašalinama apie 860, t.y. apie 8 proc.

2002 metais DELFI įdiegė filtrus, pradėjo raginti informuoti redakciją apie netinkamus komentarus. Filtrai yra nuolat atnaujinami.

2007 metais DELFI įdiegė specialią sistemą, kurioje galima vertinti kiekvieną komentarą ir siūlyti jį pašalinti. Tokiu būdu skaitytojai atkreipia DELFI dėmesį į šalintinus komentarus ir labai padeda prižiūrėti švarą komentaruose. JŪSŲ PAGALBA MUMS LABAI SVARBI, neužsimerkite prieš blogą komentarą, praneškite apie jį mums!

2008 metais DELFI įdiegė komentarų reitingavimą: galima balsuoti už patikusį ar nepatikusį komentarą (balsų skaičius matomas prie kiekvieno komentaro). Taip pat skaitytojai gali surūšiuoti komentarus pagal geriausiai įvertintus.

2014 metais DELFI įdiegė komentatorių registraciją.

SVEIKINIMAI

Mykolas Katkus, VRP | Hill & Knowlton Valdybos Pirmininkas   Skaityti >>

Aš prisimenu, kaip atrodė Lietuva iki Delfi, nes aš prisimenu kaip prieš penkiolika metų be didelių fanfarų atsirado nauja interneto naujienų svetainė. Nedidelis, minimalistinis, šiltų spalvų estiškas tinklapis pernelyg neišsiskyrė nei dizainu, nei turiniu, tačiau dirbo nuosekliai, o galimybė rašyti komentarus po straipsniais buvo, dabar sakytume, "disruptive technology", nepakartojama ir negirdėta galimybė prisidėti prie žiniasklaidos turinio kūrimo.

Kaip mes tuomet linkėjome delfiams sėkmės! Galingų spaudos mašinų varoma laikraščių industrija, paštininkų rankomis kasdien pasiekianti šimtus tūkstančių žmonių visoje Lietuvoje buvo arogantiška ir nepajudinama, o mikroskopinis Delfi buvo modernybės, kurios Lietuvoje taip trūko šaltą krizės nukankintų 2000-jų metų vasarą simbolis.

Lrytas.lt vėliau tiesiog perspausdindavo popierinius straipsnius - o čia galima rašyti straipsnius tiesiog internetui ir tikėtis, kad juos kažkas skaitys! Vienoje vietoje perskaityti kelių laikraščių straipsnius! Galų gale - galimybė skaityti ir rašyti internetinius komentarus (kurią netrukus daug kas supainiojo su kvietimu rašyti anoniminius skundus) atrodė demokratijos viršūnė, dar daugiau - "skaitmeninės visuomenės", apie kurią tiek daug kalbėjo komunikacijos teoretikai išsipildymas.

Lietuviško interneto pasaulis tada buvo visai nedidelis ir gana jaukus. Kokia dešimt tūkstančių politikų, žurnalistų, verslininkų, valdininkų, studentų, emigrantų, viešųjų ryšių ir reklamos specialistų bei studentų suformavo glaudų portalo skaitytojų ratą, kurį dabar galima matyti nebent privačiose FB diskusijose. Pati mintis, kad kažkokią įtaką gali turėti vien mūsų ekrane egzistuojantis paveiksliukų rinkinys buvo nauja ir ilgą laiką kėlė juoką, tačiau daugeliui žmonių įsivedus internetą delfi tapo ir iki šiol liko pirmuoju internete iššokančiu tinklapiu.

Delfi tapo ir technologinių pasikeitimų priežastimi, ir jų pasekme, nekaltaveidžiu spaudos žudiku: prie to, kad spaudos skaitomumas Lietuvoje per penkiolika metų krito iki 12 procentų delfi prisidėjo labiausiai.

Visuomenės pasikeitimai neapsieina be konfliktų, ypač tada, kai persikirsto galia. Pirmasis Delfi užpuolė tuometis lietuviško interneto magnatas "Penki kontinentai". "Parašyta internete" anksčiau reiškė "parašyta kažkurioje iš penkių kontinentų svetainių"; atsiradus Delfi, internetas pakeitė savo adresą.

Kur kas rimtesnis buvo antrasis konfliktas, kai senstantis spaudos begemotas nusprendė atakuoti Delfi panašiai, kaip anksčiau atakuodavo savo politinius ar spaudos konkurentus - agresyviai, tiesiai ir beatodairiškai, "paplavų duobėje" išplaudamas visus augančio portalo rašytojus ir savininkus; internete delfiams tai atnešė tik dar daugiau šlovės. Pralaimėjo kovą ne tik Vitas Tomkus - kovą tada pralaimėjo ir visa tradicinė spauda - ir niekas daugiau nesuabejojo kurlink svyra jėgų balansas.

Pasaulis toliau keičiasi. Delfi nebėra vienas - be amžinojo konkurento lrytas.lt Facebook ir Google era pasinaudojo žaibiškai iškilę 15min, kurie į lietuvišką internetą (ir į tuos pačius delfi) atnešė didesnių fotografijų ir šmaikštesnių antraščių madą. Konkurencija su spauda tapo praeities dalykais - dabar daug svarbesnė tampa konkurencija su socialiniais tinklais, su televizijos stotimis ar su pavieniais turinio transliuotojais.

Per tą laiką Delfi nukeliavo ilgą kelią. Nepiktas, draugiškas, visų mylimas ir visus mylintis nykštukas pradžioje virto nišiniu trečiosios nuomonės skleidėju ir įvairių nedidelę auditoriją, bet gerą turinį turinčių tekstų agregatoriumi ("Atgimimo" ir "Veido" tekstų perspausdinimo epochoje), vėliau, fomuodamas savo veidą, stipriai prisidėjo prie lietuviškų komentarų kultūros susiformavimo kol, pavirto į pelningą ir įtakingą lietuviškų žinių gaminimo mašiną, temų diktuotoją ir nuomonės formuotoją. Svarbiausios diskusijos, kultūriniai karai, intelektualiniai nuotykiai ar bulvariniai skandalai vyksta daugiausiai "delfyje", o keliasdešimt kartų išaugęs žurnalistų kolektyvas geba bene plačiausiai aprašyti Lietuvos tikrovę.

Delfi iš "Lietuvos ryto" perėmė ir kritikos naštą - įtakingiausiam žiniasklaidos milžinui visi kelia daug didesnius reikalavimus nei simpatiškam ir perspektyviam nykštukui. Žinių ir temų pasirinkimas, politinės simpatijos ar antipatijos, galų gale - mįslingos antraštės ar šokiruojančios fotografijos yra ir bus aptarinėjamos bei kritikuojamos. Kokią socialinę misiją turi vykdyti šalies naujienų žiniasklaidos flagmanas? Ar pakanka tik reflektuoti skaitytojų skonį, ar reikia jį ir formuoti? Ar socialinių tinklų eroje vis dar reikalingas profesionaliai moderuojamas turinys? Galų gale - ar delfi pavyks iš naujienų portalo pavyks tapti per skirtingas platformas stebima sėkminga mobiliosios televizijos programa?

Tačiau vienas dalykas nepasikeitė - Delfi vis dar yra mūsų kartos žiniasklaidos katalistas, modernios pasaulėžiūros nešėjas ir viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių mūsų žiniasklaida yra kur kas geresnė ir įdomesnė nei prieš penkiolika metų.

Dėkoju Jums ir su penkioliktuoju, draugai!

Edmundas Vaitekūnas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas   Skaityti >>

Lietuvos Radijo ir televizijos vardu nuoširdžiai sveikinu brandžia veikla pažymėtą jaunatvišką jubiliejų švenčiantį gausų DELFI kolektyvą!

Linkiu didžiulės sėkmės ir energijos dirbant šį neeilinį, kūrybingą, drąsų, ir operatyvų darbą.

Skleiskite patikimą informaciją, tarnaukite visuomenės interesams, pateikite įvairią nuomonę ir visokeriopai puoselėkite žurnalistinio darbo principus.

Jaroslaw Czubinski, Lenkijos Respublikos Ambasadorius Lietuvoje   Skaityti >>

Portalas DELFI šiemet mini 15 savo veiklos metų jubiliejų. Šia svarbia proga su malonumu perduodu Jums savo nuoširdžiausius sveikinimus.

Žurnalistikosprofesionalumo įkūnijimas daugiakalbiuose interneto portaluose, žinomuose ir vertinamuose tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje bei Estijoje, vienas kurių veikia ir gražiausia man kalba – mano gimtąja lenkų kalba. Toks būtų tikslus DELFI apibūdinimas ir tai užtikrina didelę sėkmę redakcijos kolektyvui.

Šiuolaikiniame pasaulyje laisvė ir nepriklausoma žiniasklaida susiduria su išbandymais. Neseni šokiruojantys įvykiai Europos naujienų redakcijose, taip pat provokacija DELFI portale, primena mums, kad mes gyvename tokiu laikotarpiu, kai turime pasirūpinti minties, sąžinės ir žodžio laisve. Ji neateina pas mus savaime, už ją reikia kovoti.

Šiame kontekste reikšmingi yra lenkų žurnalisti ir politinio veikėjo, Lietuvos Seimo Laisvės premijos laureato Adamo Michniko žodžiai: „Laisvės slopinimas yra destruktyvus veiksmas, kuris blokuojas šalies plėtrą, naikina žmogaus orumą, žudo viltį.“ Jei mes palyginsime šiuos žodžius su Alberto Einšteino pamąstymu apie tai, kad tik tos visuomenės, kurioje yra nuomonės ir saviraiškos laisvė, raida yra sveika ir natūrali, tai suprasime, kokia svarbi yra gera žurnalistika ir kaip sunkiai tai pasiekiama.

Taigi linkiu visam DELFI kolektyvui per kitus 15, 150 ar daugiau metų vadovautis drąsa ir įžvalgumu, taip pat etikos principais sudėtingame, tačiau sveikam mūsų visuomenėse vystymuisi labai svarbiame žurnalistikos amate.

Mindaugas Morkūnas, SICK SERVICE Rinkodaros vadovas   Skaityti >>

Mieli kolegos,

Atrodo dar tik „vakar“ šventėte 10 metų jubiliejų dažais kvepiančioje NDG, o jau 15 ! Darbų nuvertėte kalnus, o atrodote jauni kaip prieš 5 metus. Sako atrodai taip, kaip jautiesi.

Linkiu energijos, atkaklumo, žmogiškos sveikos šiltos euforijos ir mėgavimosi savo bendru darbu, o jau profesionalumo turite ir taip daugiau nei internetas gali atlaikyti.

Sėkmės ir sveikatos dar 15 metų!

VIKTORINA

DALINKIS