Patiekalai, be kurių neįsivaizduojamos Kalėdos

Autorius: Karolina Datkūnienė
Kone kiekviena Kalėdas švenčianti šalis turi savitą patiekalą, kurį ruošia tik šiai šventei. Pavyzdžiui, Vokietijoje Kalėdos neįsivaizduojamos be imbierinių sausainių, o Lietuvoje ant Kūčių stalo visuomet bus kūčiukų.
© Shutterstock nuotr.
Įvertinimas:
3.3333 15
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

Gaminimas

Pranašingas Anglijos pudingas

Tradiciškai šv. Kalėdos Anglijoje prasideda nuo vaikų laiškų rašymo Kalėdų Seneliui, kurie metami į židinį, kad vaikų norai tokiu būdu išskristų pro kaminą ir pasiektų senelį. Vaikai laukdami dovanų iš vakaro kojūgalyje kabina kojines. Kalėdų rytą visi išvynioja dovanas, o šventė prasideda per pietus. Paskui visi per televizorių žiūri reportažą, kuriame britų karalienė skaito savo sveikinimo kalbą. Po išklausyto sveikinimo, Anglijos žmonės sėdasi skanauti valgių. Kūčių stalas neapsieina be saldumynų, vienas iš jų - kalėdinis pudingas. Desertas gaminamas iš džiovintų vaisių, sirupo, cinamono, muskato riešutų, gvazdikėlių, imbiero. Gaminant tradicinį kalėdinį pudingą įprasta į jo vidų įdėti monetą ar kokį niekutį, tikima, kad šeimos nariui atitekusi pudingo porcija, su paslėpta moneta, atneš sėkmę.

Patiekalai, be kurių neįsivaizduojamos Kalėdos
© Organizatorių archyvas

Gurmaniška prancūzų Kalėdų vakarienė

Prancūzijoje vaikai batus palieka prie židinio, kad „Pere Noel“ (liet. Kalėdų Senelis) iki šv. Kalėdų ryto galėtų į juos prikrauti dovanų. Šventinei vakarienei susirenkama po vidurnakčio mišių. Skirtinguose Prancūzijos regionuose patiekiami skirtingi patiekalai. Elzaso regione kaip pagrindinis patiekalas valgoma kepta žąsis, o Burgundijos – keptas kalakutas su kaštonais. Paryžiečiai šį vakarą mėgsta valgyti austres ir žąsų kepenėlių paštetą. Desertui prancūzai kepa į medį panašų kalėdinį pyragą, vadinamą „Buche de Noel“ (liet. „Kalėdų rąstas“). Desertas atrodo kaip biskvitinis vyniotinis, tačiau jo forma primena medinį rąstą. Pyragas valgomas vėlai, po vidurnakčio mišių.

Patiekalai, be kurių neįsivaizduojamos Kalėdos
© Organizatorių archyvas

Kalėdos pagal stačiatikius

Jei per Kalėdas atsidurtumėte Graikijoje, nenustebkite, jei aplink nematysite gausiai papuoštų eglučių. Graikai eglutės simbolį yra išmainę į medinį dubenį su vandeniu, apjuostą baziliku, į kurį merkiamas kryželis ir juo šlakstomi namų kambariai. Nustebintų ir tai, jog Kalėdų dieną dovanėlių nedalijama – tam skirta sausio pirmoji, šv. Baziliko diena. Graikijos Kalėdų stalas neapsieinamas be kalėdinės „Kristau duonos” (gr. Christopsomo), tai namuose kepta su kryžiaus ornamentu dekoruota duona, graikų valgoma kaip desertas. Manoma, kad gamindami šią duoną graikai užtikrina savo ir visos šalies gerovę kitiems metams.

Patiekalai, be kurių neįsivaizduojamos Kalėdos
© Organizatorių archyvas

Prakartėlė, užimanti visą namą

Italijoje šv. Kalėdoms pradedama puoštis nuo gruodžio 8-osios, kuomet švenčiama nacionalinė Nekalto prasidėjimo šventė. Kalėdinės dovanėlės įteikiamos per Kūčias arba Kalėdų dieną. Italijos tradicija – patiems daryti prakartėles, kai kuriuose namuose prakartėlės užima net pusę kambario. Tradicinis kalėdinis itališkas gardumynas „Panettone“. Tai pyragas, į kurio tešlą įmaišomos razinos ir cukatai. Saldėsis valgomas, tiesiog, plėšant rankomis, nes yra labai purus ir drėgnas.

Patiekalai, be kurių neįsivaizduojamos Kalėdos
© Organizatorių archyvas

Tradicinės katalikiškos Kalėdos

Kalėdas ispanai švenčia itin religingai. Kalėdų naktį lankosi vidurnakčio mišiose, vadinamose „Gaidžių Mišiomis“. Jos aukojamos Monserato vienuolyne, ant aukšto kalno. Kūčių vakaras vadinamas „Nochebuena“ (liet. Geroji naktis). Tai laikas, kai visi šeimos nariai drauge susirenka pasidžiaugti Kalėdų vakariene, kuri valgoma tik po vidurnakčio. Tradicinės Kalėdų vaišės yra šventiniai migdoliniai saldainiai (geriau žinomi „Nuga“ pavadinimu), kurie gaminami iš cukraus arba medaus, kiaušinių baltymų ir kepintų riešutų.

Patiekalai, be kurių neįsivaizduojamos Kalėdos
© Organizatorių archyvas

Estiškos Kalėdos

Prieš šv. Kalėdas estų vaikai ant palangių palieka savo batus, kuriuos saldumynais užpildo kalėdiniai elfai. Gruodžio 24 d. dovanas dalina Kalėdų Senelis. Vakarienės valgiai būna paliekami ant stalo visai nakčiai – užkąsti apsilankysiančioms artimųjų dvasioms. Tą dieną taip pat įprasta aplankyti artimųjų kapus, uždegti žvakelę. Gruodžio 25 d. vadinama – „Jõulupüha“ (liet. Kalėdų diena) ir yra skiriama atsipalaidavimui, giminių, draugų lankymui. Eidami į svečius estai nešasi tradicija tapusių kalėdinių marcipaninių saldainių. Marcipaninių saldainiai – tai iš migdolų ir miltinio cukraus pagaminta saldi masė, aplieta šokoladu.

Patiekalai, be kurių neįsivaizduojamos Kalėdos
© Organizatorių archyvas

Visiems po dvylika dovanų

Latvijoje Kalėdų Senelis neša dovanas net 12 dienų, pradedant Kūčių vakaru. Kūčių vakaras vadinamas „Bluka vakars“ (liet. Rąsto vakaras), kai nuo namo prie namo traukiamas medinis rąstas, kuris paskutiniame kieme sudeginamas, kad būtų sunaikintas blogis. Išskirtinė Latvijos tradicija – karnavalas „Kekatas“, kai vaikai ir suaugę, persirengę žvėrimis, saule ar mirtimi, eina nuo durų prie durų, kad nuvytų piktąsias dvasias. Latvijoje tikima, kas per vakarienę paragauja bent 9 patiekalų, kitais metais bus laimingas. Per pastarąjį šimtmetį Latvijoje per šv. Kalėdas tapo populiaru valgyti imbierinę duoną, kuri išsiskiria savo sodria ruda spalva ir imbiero kvapu.

Patiekalai, be kurių neįsivaizduojamos Kalėdos
© Organizatorių archyvas

Pagoniška Kalėda

Raštuose, gruodžio 25-oji, Kristaus gimimo šventė, visuotinai pripažinta tik VII a. Senovėje Kalėdos buvo švenčiamos tris dienas: pirmą Kalėdų dieną žmonės būdavo rimtai nusiteikę, niekur neidavo ir nieko nedirbdavo, bet burdavo ateinančių metų derlių bei orą. Antrąją dieną Seniu Kalėda apsirengęs kaimynas vaikams atnešdavo dovanų. Trečioji Kalėdų diena vadinama Ledų diena, šią dieną vengta didesnių darbų, nes tikėta, kad tokie darbai, kaip kūlimas, malimas, malkų kapojimas, pavasarį prišauks ledus ir javus niokojančias audras.

Šių laikų lietuviškos Kalėdos

Iki šių dienų lietuvių šeimose yra likusi tradicija ant Kūčių stalo dėti 12 valgių. Dažniausi patiekalai: silkė, aguonų pienas, kisielius, grybai, įvairios mišrainės, virtos bulvės, rauginti kopūstai, duona. Stalo pažiba – kūčiukai, kurie kepami tik šiai šventei. Tradiciniai kūčiukai yra su aguonomis, kurios įmaišomos į tešlą.

Gardžios naujienos
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rask tau tinkantį receptą