Mitybos ekspertė: kiek iš tikrųjų reikia išgerti vandens?

 (2)
Žmogaus organizmą 60-70 proc. sudaro vanduo, todėl suprantama, kad vanduo dar labiau nei maistinės medžiagos jam reikalingas. Juk be maisto išgyventume daugiau nei mėnesį, o be vandens tik keletą parų.
Vanduo
Vanduo
© Shutterstock nuotr.

Vieni šaltiniai teigia, kad visi be išimčių turi išgerti bent jau 2 litrus vandens, kiti, jau rekomenduoja visai ką kita, kartais, net priešingai, pavyzdžiui, kad vandens išvis nerekomenduojama gerti. Visi turime vienokią ar kitokią poziciją, bet negali būti vien juoda ar balta. O kur kitos spalvos ir jų atspalviai?

„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja išgerti vandens vidutiniškai apie 30 ml/ 1 kg kūno masės t. y. jei 5 metų vaikas sveria 20 kg, tai jis išgerti turėtų tris stiklines vandens per dieną. Tik suprantama, kad vanduo, tai nėra gaivieji gėrimai, nektaras, sultys, kompotai ir pan. Beja, mineralinio vandens sudėtis skiriasi nuo paprasto vandens, dėl mineralinių medžiagų gausos, bet reikia nepamiršti, kad jame taip pat gausu mineralo natrio, kurį padauginus iš 2,5 gauname druskos kiekį vandenyje, kurios ribojimą rekomenduoja sveikatos specialistai. Reiktų atkreipti dėmesį, kad vartojant tokius skysčius, tik skatinamas didesnis gryno vandens poreikis. Geriausias vandens pasirinkimas – geriamas vanduo bėgantis iš čiaupo. Galima pripilti į ąsotį ir palaikyti kambario temperatūroje, kad nebūtų per šaltas. Tačiau šaltuoju metų laiku puiki alternatyva šiltas vanduo ar žolelių arbatos apie 50 laipsnių temperatūros”, – teigia sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Kaip rašė Vidūnas “Sveikata. Jaunumas. Grožė” (1928 m.), norint statyti namą, pirmiausia, reikia pradėti nuo vandens. Juk šis didis rašytojas ir sveikos gyvensenos puoselėtojas ne tik atrado savo organizmui tinkamus būdus išsaugoti sveikatą, padėjo daugeliui to laikmečio žmonių, tačiau išgrynintos tiesos šiandien padeda ir mums.

Itin akcentuojama nesirinkti nešvaraus vandens iš upių, ežerų ar kitų šaltinių, kuriuose vanduo užterštas. Tokiu būdu būtina vandenį virinti, tačiau jei geriamas vanduo, pavyzdžiui, bėgantis iš čiaupo, yra švarus, kaip ir yra didžiojoje Lietuvos dalyje, geriausia rinktis nevirintą. Lietuvos gręžinių vanduo yra dažniausiai geros kokybės. Jame randama, nors ir nedideliais kiekiais, dešimtys žmogui reikalingų mikroelementų: chloridų, kalcio, magnio, molibdeno, cinko, vario, chromo, fluoridų, nikelio.

Maisto technologė R. Bogušienė dažnai susilaukia klausimo: ar vandenį geriau pirkti iš parduotuvės ar gerti iš stacionarių vandens rezervuarų, stovinčių, pavyzdžiui, įstaigose, darbovietėse? Atsakymas paprastas, jei norite mokėti daugiau nei už vandenį bėgantį iš čiaupo, o dažnu atveju ir geresnės kokybės, tai galite mokėti.

Ar žinote, kad vandenį galima ne tik išgerti, bet ir suvalgyti? Jei valgoma daug daržovių, vaisių, žalumynų tuomet natūralu, kad organizmas norės mažesnio vandens kiekio. Ir gerai! Pavyzdžiui, vasarą suvalgius keletą agurkų, kuriuos sudaro 95 proc. vandens atitiks išgertą vandens stiklinę, o kur dar uogos, arbūzai, be kurių neįsivaizduojame nė vienos vasaros dienos.

Taip pat Vidūnas savo traktate rašė: jei žmogus sveikai maitinasi, tai vandens reikia gerti tik gausiai prakaituojant t. y. saulės kaitroje. Čia galima būtų papildyti: sportuojant, aktyviai judant, kai organizmo skysčiai šalinasi greičiau ir poreikis išgeriamo vandens kiekio bus didesnis.

„Žinoma ir tai, jei valgoma daug rafinuotos druskos, cukraus, išgeriamas ne vienas kavos puodelis per dieną ir ne vienas lašas alkoholio, tuomet natūralu, kad mūsų organizmui reikės gal net daugiau nei rekomenduoja PSO, t. y. moteriai sveriant 60 kg rekomenduojama išgerti apie du litrus vandens, o nesilaikant sveikatai palankios mitybos principų išgeriamo vandens kiekis turėtų galimai dar didėti. Tačiau reikia nepamiršti vandenį gerti gurkšnojant, o ne visą stiklinę ar net du litrus pasistačius dirbant prie kompiuterio išgerti valandos bėgyje”, – atkreipia dėmesį R. Bogušienė.

Kiekvienas turime stebėti save ir jausti, ar mums dabar reikia išgerti vandens ar suvalgyti obuolį. Taip pat būtina stebėti organizmo siunčiamus signalus, kurie rodo, kad organizmui trūksta skysčių: sausa oda, sausos ir trūkinėjančios lūpos, šlapimo spalva tamsiai geltonos spalvos ar net virškinimo sutrikimai. Jei nuolatos gersite vandens per daug nei reikia Jūsų organizmui, tuomet išplausite, kaip rašė Vidūnas, visas vertingas medžiagas – vitaminus ir mineralus. Todėl klausykite savęs!

„Vandens reikia išgerti tiek, kiek reikia Jums ir negalvoti, kad kiekvienam iš mūsų privalomai reikia ryte išgerti stiklinę šilto vandens su citrina. Tik Jūs žinote geriausiai, ar to reikia ir kiek to reikia Jūsų organizmui. Juk Jūs žinote, ko Jums reikia”, – įsitikinusi sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Rask tau tinkantį receptą