Ką būtina keisti mityboje atėjus pavasariui

Vyrauja nuomonė, kad pavasarį organizmui labai trūksta vitaminų ir mikroelementų ir dėl to reikia atitinkamai keisti savo mitybą. Centro poliklinikos dietologė Eugenija Časaitytė teigia, kad tokia nuomonė iš dalies yra teisinga. Juk pavasariop valgome daržoves ir vaisius – pagrindinį vitaminų ir mikroelementų šaltinį – kurie per žiemą buvo laikomi sandėliuose ir prarado nemažą dalį naudingų medžiagų.
Ką būtina keisti mityboje atėjus pavasariui
© Shutterstock nuotr.

Žinoma, ką tik nuskintuose vaisiuose ir daržovėse yra daugiau vitaminų. Be to, lauke, o ne šiltnamyje užaugintuose vaisiuose bei daržovėse yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios suteikia tam tikrą kvapą bei išvaizdą. Vitaminų gali pritrūkti pavasarį ir dėl to, kad jų poreikis padidėja dėl pavasario saulės įtakos žmogaus organizmui. Ypatingai trūksta vitamino D. Be to žiemą organizmą nualina šaltas klimatas, peršalimo ligos, gripai, tamsa, saulės šviesos stygius.

Maitinkimės pagal sezoną

„Reikia prisiminti, kad tinkama mityba turime rūpintis ištisus metus, nes jos įtaka žmogaus savijautai yra didelė. Mityba visais metų laikais turi atitikti sveikos mitybos rekomendacijas. Organizmui būtina gauti tam tikrą kiekį vitaminų, mineralų bei kitų maistinių medžiagų (angliavandenių, baltymų, riebalų bei vandens). O sakykim, vasarą ar rudenį sukaupti mineralų ir vitaminų atsargų ištisiems metams neįmanoma“, – tikina Centro poliklinikos dietologė.

Sveikos mitybos principai turi būti suderinti su sezono galimybėmis. Juos skirtingais sezonais mums diktuoja pati gamta. Aišku, kad pavasarį jau nevalgysime raugintų kopūstų, o mėgausimės pirmosiomis gamtos dovanotomis gėrybėmis – salotomis, ridikėliais, špinatais, svogūnų laiškais. Racionaliau yra rinktis tuos maisto produktus, kurie teikia kokybišką energiją. Jeigu norisi ko nors saldaus, vietoje saldumynų valgykite džiovintus ar šviežius vaisius: jie patenkins saldumo poreikį, kartu organizmas gaus naudingų medžiagų, vitaminų, ne tik kalorijų.

Pusryčiai suteiks žvalumo

Dietologė E. Časaitytė primena, kad per dieną žmogus privalo pavalgyti tris kartus: pusryčius, pietus bei vakarienę, ir bent vieną kartą, o geriausia – du, užkąsti. Taip maitinantis ir energijos nepritrūks, būsite darbingi, ir svorio nepriaugsite, nereikės galvoti, ką daryti su papildomais kilogramais. Saulė turi įtakos energijos kiekiui kiekvieną dieną. Pavasarį jos kiek daugiau nei žiemą, tačiau nėra pakankamai (bent jau pirmaisiais mėnesiais), jaučiamės prasčiau, tačiau jei rytais nepusryčiaujame, nepriklausomai nuo to, ar būtų ruduo, žiema, pavasaris ar vasara, prieš pietus visuomet vargins mieguistumas, apatija. Žmogus nedarbingas jausis jau vien dėl energijos, kurios galėjo gauti papusryčiavęs, stygiaus.

Daržovės ir grūdai – mitybos pagrindas

Bet kuriuo metu laiku daržovės, vaisiai, uogos kartu su grūdiniais produktais turėtų sudaryti kiekvieno šeimos nario mitybos pagrindą. Valgant šiuos produktus gauname naudingųjų polisacharidų, mineralinių medžiagų, vitaminų, provitaminų, antioksidantų, polifenolių, saugančių nuo daugybės ligų, taip pat skaidulinių medžiagų, kurios gerina žarnyno veiklą. Daržovės mums svarbios ir dėl geležies, nes organizmas jos negamina, o trūkstant formuojasi mažakraujystė.

Idealiausia, jei valgote vaisius ir daržoves, kurie auga mūsų geografinėje platumoje, yra švieži arba kuo mažiau termiškai apdoroti. Tada organizmas gauna didžiausią kiekį vitaminų ir mineralinių medžiagų bei antioksidantų. Norint gauti kuo daugiau šių medžiagų, siūlyčiau rinktis žalios spalvos daržoves – lapines daržoves: salotas, špinatus, taip pat kopūstus. Žalios spalvos daržovėse taip pat yra nemažai kalio, kuris yra būtinas nervų bei raumenų veiklai ir apsaugo nuo širdies veiklos sutrikimų.

Nereikia susikoncentruoti ties vienos rūšies daržovėmis. Idealu, jei mūsų racione bus kuo daugiau įvairių spalvų vaisių ir daržovių. Tuomet yra didelė tikimybė, kad organizmas bus aprūpintas visomis reikalingomis medžiagomis – vitaminais ir mikroelementais.

Maistas turi būti įvairus

Suaugęs žmogus per dieną turėtų suvalgyti bent 400 gramų vaisių ir daržovių. Tai tik iš pažiūros didelis kiekis, paskirsčius jį per visą dieną, susidaro 3-5 nedidelės vaisių ir daržovių porcijos. Nepamirškite, kad gyvenant mūsų regione, mėsos nereikėtų visiškai ištrinti iš raciono. Jos bet kurio sezono metu rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per savaitę. Baltymų galime gauti ir iš kitų produktų – žuvies, ankštinių daržovių, kruopų. „Pavasarį kaloringą maistą reikėtų keisti augaliniu, mažiau kaloringu. Salotas maišykite su linų sėmenų, alyvuogių aliejumi, venkite gyvulinės kilmės riebalų, taip pat keptų, rūkytų ir konservuotų produktų. Maisto racione didinkite kruopų suvartojimą. Į patiekalus berkite sėlenas – jos padės apsirūpinti B grupės vitaminais. Jūros gėrybės, pupos, špinatai padidins bendrą organizmo tonusą, pripildys jį magniu, kuris būtinas gerai savijautai, kokybiškam miegui, žarnyno ir širdies darbui“, – pataria mitybos specialistė ir pataria gerti daugiau vandens. Tai turi tapti geležine taisykle ir įpročiu. O taip pat reikėtų prisiminti fizinį aktyvumą. Būtent jie padeda normalizuoti maisto virškinimą, gerina apetitą. Rytinė mankšta, sveikas maistas visos dienos metu, pasivaikščiojimas gryname ore padeda pasijausti žvaliems.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rask tau tinkantį receptą