Ar ir šiemet Kūčių stalą puoš „silkė pataluose“?

Vargiai rasime šventinį stalą, kurio centre nesipuikuotų majoneze ir burokėliuose įsitaisiusi silkė, geriau žinoma kaip „silkė pataluose“ arba „silkė kailiniuose“. Ją savo nacionaliniu patiekalu laiko lietuviai, rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai, tad nenuostabu, kad šios žuvies pardavimas antroje gruodžio pusėje šokteli keliskart.
© Shutterstock nuotr.

Visgi lietuviai po truputį ima suprasti, kad per šventes galima paieškoti alternatyvų įprastai žuviai – karpiui ar lašišai – arba tiesiog „pakeisti silkės patalus“ ir taip gerokai paįvairinti Kūčių stalą.

Nors ištikimi lašišai, ragauja ir jūros gėrybių

Šviežios ir šaldytos žuvies bei jūros gėrybių parduotuvės „Šiaurės jūra“ direktorius Žilvinas Pupkus pasakoja, kad lietuvio skonį apibūdinti sunku, tačiau mūsų regione dominuoja balta žuvis ir lašiša. Gruodį, žinoma, daug daugiau nuperkama ir silkės, kuri atrenkama pagal tautiečių skonį. Pasak jo, savaitę-dvi žmonės ragauja kelias naujas rūšis ir sprendžia, ar atvežtinė naujiena jiems priimtina.

„Mūsų pirkėjas yra žmogus, kuriam norisi įvairovės, kuriam nusibodo vien Lietuvos ežerų karpis, lydeka ar žymioji silkė pataluose. Žmogus nori naujovių, tad perka viską – midijas, omarus, šukutes ar auksaspalves doradas“, - vardijo jis.

Nors parduotuvė sostinės „Ogmios mieste“ veikia vos vienerius metus, į ją užsukus po darbų gali tekti ir luktelti – ir ne todėl, kad nespėjama aptarnauti visų klientų, o dėl to, kad užsiimant mažmenine prekyba galima sau leisti su žuvies mėgėjais ir pasišnekėti.

„Užsukusiems žmonėms visuomet galime patarti, nes mūsų parduotuvė – ne žuvies katalogas. Mes viską vežame patys, visą asortimentą patys išbandome, išragaujame. Tad pirkėjams suteikiame visą informaciją apie perkamą žuvį iš savo patirties“, - pasakojo Ž. Pupkus, pats laisvu laiku vykstantis į fabrikus ir atrenkantis naujus žuvies skonius.

Metas pakeisti silkės patalus

Ž. Pupkus sako paruoštą žuvį valgantis triskart per dieną, o ketvirtą kartą ją gaminantis pats. Žuvies gurmanas tikina silkės per šias šventes neatsisakysiantis, tačiau jo šventinį stalą puoš žuvies įvairovė.

„Silkė juodųjų serbentų marinate ar vėžių sūrime, garstyčių padaže, silkė prancūziškai su svogūnais ir česnakais, šviežia silkė – tai tik keletas gardžių variantų, kuriuos ruošdami tikrai neužtruksite ilgiau nei gamindami įprastą silkę, tačiau skonį atsiminsite ilgam“, - žada Ž. Pupkus.

Parduotuvės vadovas įsitikinęs, kad tikrąjį žuvies skonį pajusime ją valgydami kuo natūralesnę, su mažiau priedų – būtent tokia žuvis importuojama iš Skandinavijos šalių.

„Silkė pataluose aptinkama rytų valstybėse, tačiau Skandinavijoje, kitose Europos šalyse nieko panašaus nerasime. Šių šalių gyventojai receptus supaprastina, kad nereikėtų daug ruošti ir būtų galima išgauti gerą, natūralų skonį“, - pasakoja Ž. Pupkus, pridurdamas, kad jis šviežią produkciją veža iš Šiaurės jūros, tuną skraidina iš Šri Lankos, šukutes – iš Amerikos, o gyvus omarus tiekia iš Kanados.

Jo teigimu, vargu ar sugalvosite žuvį, kurios Lietuvoje nepavyktų rasti – ypač, kai šaldytą produkciją galima gauti iš viso pasaulio.

Rekomenduoja valgyti neapdorotą

Anot Ž. Pupkaus, pats tikriausias žuvies skonis atsiskleidžia ją valgant „žalią“ – t.y. niekaip neapdorotą, nepagardintą prieskoniais.

„Žmonės ne be reikalo skandinavišką produkciją sieja su kokybe. Sekdami tų šalių pavyzdžiu, siūlome tokią žuvį, kurią būtų lengva pasigaminti – kad nereikėtų specialių priedų, prieskonių, kurių dažnai net nėra mūsų parduotuvėse“, - tikino Ž. Pupkus.

Jo teigimu, taip pat vis populiarėja košerinė produkcija, kurią perka ne tik žydų tautybės žmonės, bet ir vis daugiau pačių skandinavų. Košerinio maisto taisyklės tinkama žuvimi laiko tą, kuri turi pelekus ir žvynus. Tokios žuvys vadinamos „švariomis“ žuvimis.

„Košerinė produkcija šiandien yra ne tik tai, kas užauginta, bet ir sufasuota laikantis tam tikrų taisyklių. Pavyzdžiui, ekologiška produkcija prižiūrima tik augimo stadijoje – nei išdarinėjant, nei pjaustant, nei fasuojant ekologijos nelieka. Tuo metu košerinė produkcija prižiūrima „nuo iki“, - pasakojo Ž. Pupkus.

Anot jo, ir skandinavai jau suprato, kad košerinė žuvis prižiūrima labiau nei ekologiška, ji yra „teisingesnė“. Tiesa, skirtumą tarp ekologiškos ir košerinės žuvies pajusite tik ją valgydami žalią – ją iškepus, išvirus ar ištroškinus, prireiks itin išlavinto skonio skirtumui nusakyti. Tačiau ir ne košerinį maistą Ž. Pupkus laiko didžiausia pergale, kurią jis pasiekė konkurencingoje žuvies rinkoje.

„Į Lietuvą pavyko atvežti šviežias Šiaurės jūros žuvis, o to dar beveik niekas nepadarė. Pavyzdžiui, menkė – ją galima pagauti tiek Baltijos, tiek Barenco jūroje. Klasė ta pati, bet skonis ir kokybė skiriasi radikaliai“, - pasakojo žuvies žinovas.

Gardžios naujienos
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rask tau tinkantį receptą